Astai Dirgėlienei, direktorei
Romas Beržinskas, treneris
Gal kažkada ir jaučiau Jums pagarbą, pačioje pradžioje; tačiau su Jūsų
paskutine akcija pagarbumo likutis išgaravo. Liko tik atlaidus
mandagumas. Tad pereinu nuo "Jūs" prie "tu".
Mano
kompetencija man leidžia atsakyti ne per penkias darbo dienas, ne per 24
dienas, kaip jūsų kanceliarija, o iš karto, nes nieko man nereikia
išsigalvoti, nes kito atsakymo nėra. Aš neturiu tiek laiko reikalams
spręsti, kiek turi tu.
Taigi, į tavo paklausimą kur
aš buvau tuo metu, kai tu atėjai manęs tikrinti, atsakau: buvau ne ten,
kur tu su savo svita atėjai, bet kitur. Ir tu su savo pakalikais gerai
žinojai, kur aš būsiu, nes buvai informuota. Todėl ir ėjei ten, kur
manęs nebuvo. Nevykdei tu jokių "mokymo grupių priežiūrų", kaip
melagingai rašai savo paklausime, o vykdei "sutramdymo akciją". Toks yra
mano atsakymas. Tai net ne paaiškinimas, kokio tu reikalavai. Ir viską
tu žinai. Tai - protestas.
Vargu, ar reikia tau ką
nors paaiškinti. Tačiau turiu kai ką paaiškinti, kitiems, kuriems,
manau, duosi paskaityti. Nežinau, ar pati tu čia tą manęs "tramdymą"
sugalvojai, ar jis yra užsakytas. Turiu paaiškinti reformos architektams
ir vykdytojams. Turiu jų akivaizdoje paklausti tavęs, ar tu supranti,
kad priruošei negyvų instrukcijų, pagal kurias vykdyti treniruočių
procesą neįmanoma? Arba laikytis instrukcijų, arba vykdyti treniruočių
procesą, jei tai sportininko ruošimo procesas, o ne procesas dėl
proceso. Ar tu supranti, kad tik treneris žino, kaip reikia treniruoti,
taip kaip tik gydytojas žino, kaip reikia gydyti? Neveltui ligoninės
neturi jokių direktorių. Ligoninėms vadovauja vyr. gydytojai. Nes jei
gydytojas vykdytų gydymą pagal kiekvieno direktoriaus nukrypimus,
rezultatai būtų apverktini. Todėl, kad norint vadovauti ligoninei,
neužtenka išmanyti instrukcijų rašymą.
Aš pareiškiu,
kad neįsivaizduoju, kaip reikia vykdyti tavo instrukcijas nemeluojant
sau ir kitiems. Nėra nė vieno kūrybiškai dirbančio trenerio Lietuvoje,
kuris galėtų dirbti pagal tavo instrukcijas. Nė vienas Klaipėdos
lengvosios atletikos treneris negalėtų pasigirti besilaikantis tų tavo
instrukcijų. Aš jau paklausiau tavęs, kaip pagal tavo instrukcijas turiu
realiai elgtis realioje situacijoje, bet atsakymo laukiau 40 dienų. Po
40 dienų gavau ne atsakymą, o "duročką". Kaip pagal instrukcijas man
elgtis tu vis dar nepaaiškinai. Vienintelė išeitis toje situacijoje būtų
kiekvienu atveju tavęs raštiškai prašinėti, kad leistum elgtis ne pagal
instrukciją. To daryti nesiruošiu, ir noriu gauti paaiškinimą iš
kompetetingesnių, kaip reikia elgtis toje situacijoje.
Galima būtų išreikšti
ypatingą mano "pagarbą" nepamainomai ugdymo reikalų ekspertei, ugdymo
reikalus kuravusiai tiek Sporto centre, tiek dabar tavo mokykloje. Kai
dirbau už ją varžybų organizavimo darbus, pažeisdamas instrukcijas, savo
treniruočių proceso žalai, ji tylėjo. Kai klausiau, kodėl negalėtų
rotacijos būdu tą darbą padirbėti ir kiti, ji atsakydavo: kiti nemoka. Aš
net klausinėjau visų specialistų sporto skyriuje, kaip turi vykti tas procesas pagal
instrukcijas, bet atsakymo negaudavau. "Negerai, negerai čia viskas,
nesutvarkyta..." linksėjo man galva įvairaus atsakingumo lygio atsakingi
darbuotojai, bet nieko nesprendė.
Kai, man to net nežinant,
direktoriaus parėdymu buvau "išleistas" atostogų lapkričio ar gruodžio
mėnesį, kai reikėjo ruošti komandą Lietuvos čempionatui, kažkaip
nepatikrino, kodėl dirbu per atostogas. Juk negalėjau šiaip, užsinorėjęs
(pagal instrukcijas) vykdyti treniruotes. Turėjau paprašyti, KAD
LEISTŲ. Dirbau be leidimo, ir nieko, tyla. Viskas gerai?
Pabaigai: prisiminiau,
kad tuometiniame Leningrade už veltėdžiavimą buvo nuteistas ir ištremtas poetas Josifas Brodskis. Kai jo teisme paklausė, kodėl nedirba, atsakė: "Aš dirbu. Aš rašau eilėraščius."
Vėliau už savo kūrybą jis buvo apdovanotas Nobelio premija.
P.S. ant popieriaus išguldytą atsakymą, su parašu, įteiksiu per suteiktą tam laiką. Jei reikia.
