Kontrolė - paskutinioji bet kurios organizacijos vadovo funkcija. Ji padeda vadovui sekti planavimo, organizavimo ir vadovavimo eigą ir efektyvumą, ir užbaigia valdymo ciklą. Jos pagrindinis tikslas - veiklos rezultatų įvertinimas ir veiklos koregavimas. Kontrolės metu surinkti duomenys turi būti sisteminami, daromos išvados. Organizuotos ir suplanuotos kontrolės procesą sudaro keli etapai: standartų ir metodų sukūrimas veiklos lygiui įvertinti, veiklos atlikimo lygio vertinimas, veiklos atlikimo lygio gretinimas su standartais (ar modeliu) bei veiklos koregavimo veiksmai. O kalbant konkrečiai apie ugdymo proceso kontrolę, tai reikia pasakyti, kad ugdymo proceso kontrolė turi derėti su ugdymo proceso planu. Tik tada kontrolė tampa veiksmingu įrankiu sekti planavimo, organizavimo ir vadovavimo eigą. Nesuplanavus šių procesų, kontrolė pati savaime netenka prasmės: ką gi čia kontroliuoti tada?
Kažkodėl naujai įsteigtoje BĮ KLAIPĖDOS LENGVOSIOS ATLETIKOS MOKYKLA pradėta nuo antro galo: kontrolės. Nespėta reformos akivaizdoje sutrikusiems treneriams išdėstyti pasikeitimų prasmės ir esmės (misija, vizija), bei įtikinti reformos būtinybe (nuteikti, motyvuoti) ir nurodyti kelius misijoms ir vizijoms įgyvendinti, kaip imta KONTROLIUOTI. Nemokšiškai, negrabiai, primityviai: skaičiuojant galvas. Tokią kontrolę gali atlikti bet kuris Darbo biržoje darbo laukiantis asmuo, jei, žinoma, jis yra baigęs bent 8 klases, moka rašyti, skaityti ir skaičiuoti (reikėtų bent iki 16-kos). Brangiai apmokamam vadybos specialistui - tai tikrai ne užsiėmimas. Juolab vicemerui ar
miesto tarybos nariams.
Kontrolės akcijų vykdymui mokykloje kuriam laikui buvo mobilizuotas veik visas kolektyvas. Visi turėjo tikrinti visus. Konkrečios kontroliavimo užduotys įrašytos pakoreguotose darbuotojų kai kurių darbuotojų pareiginėse instrukcijose, duoti žodiniai nurodymai budinčioms skaičiuoti ir sekti maniežo lankytojus, visos išleistos instrukcijos bei aprašai treneriams kupini įspėjimų, kad kiekvienas nukrypimas nuo instrukcijos, menkas judesys į šoną "be leidimo" bus traktuojamas kaip "bandymas pabėgti", o tada jau - "šaudome be perspėjimo". Šeštadieniais, patikrinti "operatyvinę informaciją" apie trenerių bandymus "išsisukti nuo darbo", iš namų būdavo iškviečiami administracijos darbuotojai paliudyti tų bandymų faktus.
Sukurta ne kontrolės sistema, bet kontrolės iliuzija - psichiatrijoje naudojamas terminas nusakyti tam tikriems asmenims būdingą tendenciją pervertinti savo galimybes kontroliuoti procesus aplink. Organizacijos vadovas, neįtikinęs pavaldinių savo galiomis kontroliuoti ir daryti įtaką, rizikuoja savo prestižu. O norint įtikinti kitus, kaip žinoma, pirmiausia reikia įtikinti save. Bandymai kontroliuoti pavaldinius, neturint realių materialinių (finansinių) svertų, yra pasmerkti. SMĮ vadovams Savivaldybė, kaip gelbėjimo ratą, įdavė į rankas vieną tokių svertų: privilegiją paskirstyti lėšas darbuotojams kaip atlyginimą. Dažnam vadovui, neturinčiam kitų svertų, šis tampa vieninteliu įrankiu palaikyti jo renommée.
Kontrolės praradimo baimės inicijuotas tikrinimo procesas gimdo kitą - kontrolės - baimę.
Galima kalbėti bet ką, elgtis bravūriškai, bet jauti, kad baimė pamažu smelkiasi gilyn į smegenis, kaulus ir raumenis, ir nesupranti iš kur tai. Jautiesi kaip tas Kafkos "Proceso" herojus Jozefas K., nesuprantantis kuo yra kaltinamas, ką blogo padarė, ir savo gyvenimą paverčiantis bergždžiu gynybos organizavimu.
Tačiau dar didesnė, reali baimė apima, kai pradedi suvokti, kad beatgyjančios viltys kažką pakeisti miesto sporto sistemoje skęsta gerai organizuotoje klampioje biurokratinėje Klaipėdos sporto baloje. VSIO ZAKONNO! DA ZDRAVSTVUJET!
Čia - Romas Beržinskas
P.S. Ne visos "protingos" mintys - mano. Pirmoji pastraipa - beveik visa paimta iš
R.Mečkauskienės knygos ŠIUOLAIKINĖS MOKYKLOS VALDYMAS (Versus aureus,
2008).
2014 m. birželio 17 d., antradienis
2014 m. birželio 12 d., ketvirtadienis
Mokykla be MISIJOS
Daug postringauti ir tuščiažodžiauti apie būtinybę sporto mokyklai
susikurti ir turėti misiją yra tuščias dalykas, kuriuo užsiima
nesuprantantys arba simuliuoja gudrieji. Nes mokyklos misijai
pagrindines kryptis apibrėžia miesto ir šalies sporto bei švietimo
politikos dokumentai, o sukonkretina steigėjo suteikti įgaliojimai.
BĮ Klaipėdos miesto Lengvosios atletikos mokykla įkurta reorganizuojant BĮ Klaipėdos miesto sporto centrą, steigėjas - miesto savivaldybė. Mokyklos tipas, veiklos paskirtis, net mokyklos klientai (teritorinis mokyklos komplektavimo rajonas, auklėtinių amžius) nurodyti mokyklos nuostatuose. O veiklos paskirtis ir apibrėžia mokyklos misiją... Taigi Misijos kaip ir nepasirinksi, ji pakankamai apibrėžta. Guldant ant popieriaus, galima tik įvardinti keletą punktų, sukonkretinti. Svarbiausia formuojant misiją, kad kiekvienas mokykloje dirbantis suprastų mokyklos veiklos paskirtį ir tikslus ir projektuotų savo veiksmus jai įgyvendinti.
Tačiau kol kas ant popieriaus nieko nesuguldyta: vargu ar mokykla turi savo veiklos planą, finansinį planą, ugdymo planą, nėra deklaruotos misija ir vizija. Nesukurta mokyklos taryba ir kiti savivaldos organai, nevyksta susirinkimai, metodiniai pasitarimai. Treneriai tebedirba taip, kaip jiems patogu toje situacijoje: labai neskaudindami sau galvos dėl Mokyklos misijos ar vizijos, net ir suprasdami, kad kartais yra organizacijos silpnybė, pasiruošę pasirašyti bet kokias instrukcijas ar aprašus, net ir akivaizdžiai absurdiškus, kad tik laiku gautų atlyginimą.
Ir dirba jie taip, kaip visada suprato ir supranta savo, kaip trenerio misiją. Kas kaip. Visas buketas nuomonių, požiūrių, įsitikinimų. Gal čia nėra nieko blogo, bet tai kas tad yra tobulinama Klaipėdos miesto sporto reorganizacijos įtakoje? Ar buvo iškilusi būtinybė keistis? Kam reikalinga buvo ta reorganizacija?
Lengvosios atletikos federacijos atstovams konsultuojantis su reformos organizatoriais apie lengvosios atletikos, kaip sporto šakos, plėtrą nebuvo kilę jokių nesutarimų ar neaiškumų. Visi deklaravo, jog jiems akivaizdu, kad prioritetinė miesto ir šalies sporto šaka, niekada tos pozicijos ir nepraradusi, nusipelno geresnių sąlygų funkcionuoti ir vystytis. Lengvosios atletikos sporto mokyklos atskyrimas nuo pagal kolektyvinio ūkio vystymosi principus gyvenusio BĮ Klaipėdos miesto sporto centro - būtina sąlyga, norint sustabdyti sporto šakos genocidą ir pradėti plėtrą. Strategiškai tai įgyvendinti, pasitelkus kokybiškai ir kiekybiškai naujas vadybines pajėgas (už kurias iš miesto sporto biudžeto mokami realūs pinigai), iš naujo apmąstyti ir nusistatyti veiklos paskirtį ir vystymosi perspektyvą. Ne kartą konsultacijose buvo akcentuojama, kad svarbiausia, ką reikia keisti - tai vadybos principus. "Žmogiškieji ištekliai" - treneriai Sporto centro kolūkyje su sena vadyba visgi pasiekė kažkokių rezultatų. O jeigu jiems taip dar gerą vadybą...
Pasikeitė vadybininkai. Visi nauji, išskyrus už ugdymą atsakingą vedėją. Apžvelkime, ką turime...
Pastaroji, pavaduotoja ugdymui, niekaip neįžvelgia skirtumo tarp senojo valdymo modelio, ir naujojo. T.y. negali paaiškinti, nes to skirtumo ir nėra, kaip nėra ir naujo valdymo modelio. Net trenerių pareigybių aprašas paruoštas negrabiai, "copy-paste" principu pabandytas sukurti, pridarant loginių, gramatinių bei sisteminių klaidų. Pastaroji mokyklos ugdymo planą suvokia kaip kiekvieno mokytojo ugdymo planų aritmetinę sumą. O svarbiausia, kad nežino, kad už ugdymo procesą atsakinga tik ji, ir šioje srityje ji turi prioritetą netgi prieš mokyklos direktorę, žinoma, jei nuostatuose imperatyviai (įsakmiai) nenurodyta, kad ugdymo procesą šioje, konkrečioje, dėl kažko tai IŠSKIRTINĖJE įstaigoje (dėl kai kurių specialių priežasčių) atlieka PATI DIREKTORĖ, matyt perleidus finansinio planavimo, organizavimo ir vykdymo funkcijas pavaduotojui, kuris turi būti atsakingas už ugdymą.
Neveltui mokyklos direktorę šioje hierarchijoje miniu antrąja. Sunku pervertinti jos vaidmenį organizacijos valdyme, nes tik nuo jos vadybinių sugebėjimų priklauso kaip ji vykdo vadybos funkcijas. Tačiau akivaizdžiai matosi tik ugdymo proceso rezultatai, o visas paruošiamasis darbas lieka už kadro, kas yra sunku priimti tam tikro proto sandaros (sklad uma) personoms. Taigi, pirmoje vietoje ugdymo pavaduotoją statau tik dėlto, kad jos darbo rezultatai geriausiai matomi plačiai visuomenei. Mokyklos direktorė, vykdanti žmogiškųjų išteklių valdymo funkciją, yra atsakinga už žmonių atranką, motyvavimą, tad jos atsakomybėje kompetencijų ribose yra teisė ir galimybė pasirinkti specialistus. Šia prasme dabartinė Klaipėdos LAM direktorė - įkaitė. Iš vienos pusės, ji yra, tiesiogiai ar netiesiogiai, atsakinga už visus procesus mokykloje, taip pat ir darbuotojų atranką, o iš kitos pusės - gavo senąjį trenerių bei kitų darbuotojų personalą, iš kurių kai kurie net nepripažįsta jos kaip darbdavės! Tenka visokiais, legaliais ir nelabai, būdais bandyti išguiti organizaciją stabdančius nesusipratėlius. Tai reikalauja daug jėgų, kantrybės ir laiko, kartais ir lėšų, kurių taip trūksta organizacijos kūrimo ir įsitvirtinimo stadijoje; kaip visada. Lieka neaišku, ar pavaduotoją ugdymui ji pati pasirinko, ar ką privalu rinktis jai nurodė steigėjai bet akivaizdu, kad visgi direktorė nepasitiki, ir tikrina pertikrina kai kuriuos ugdymo proceso niuansus. Vietomis net nesuprasi, kieno čia sprendimas.
Ką daro mokykloje specialistas skambiu pavadinimu metodininkė? Nes treneriai metodiką supranta, kaip kertinį treniruočių (ugdymo) proceso akmenį. Ogi nieko, ir ne dėlto, kad nesugebėtų. BĮ lengvosios atletikos mokyklos metodininkę iš kitų administracijos darbuotojų išskiria brangi savybė, kuri nebūdinga pigiems žmonėms: sąžiningumas. Ji tikrai galėtų būti puiki metodininkė, jei kažkas jai parodytų, ką iš tikrųjų metodininkė turėtų daryti. Dabar gi ji tiesiog registruoja visokius trenerių prašymus, tvarkaraščių pakeitimus pagal vadovybės sukurtas dirbtines instrukcijas.
Yra dar tokia specialistė, kurios pareigybė - specialistė, kuri pati nesupranta kokios srities ji yra specialistė, ir ko čia iš jos visi nori. Dalyvavo trenerių grupių priežiūros procese, bet kokiame range - neturi atsakymo. "Matyt, kaip liudininkas",- galvoja ji.
Belieka atsakyti į klausimą: ar taip yra suplanuota pertvarka, ar čia kažkas ne taip vyksta?
Apie vadybines vadovo funkcijas ir jų atlikimą specifinėje aplinkoje bei nukrypimus pertvarkos vykdyme - rašinyje KONTROLĖS BAIMĖ vs BAIMĖ PRARASTI KONTROLĘ. Netrukus...
BĮ Klaipėdos miesto Lengvosios atletikos mokykla įkurta reorganizuojant BĮ Klaipėdos miesto sporto centrą, steigėjas - miesto savivaldybė. Mokyklos tipas, veiklos paskirtis, net mokyklos klientai (teritorinis mokyklos komplektavimo rajonas, auklėtinių amžius) nurodyti mokyklos nuostatuose. O veiklos paskirtis ir apibrėžia mokyklos misiją... Taigi Misijos kaip ir nepasirinksi, ji pakankamai apibrėžta. Guldant ant popieriaus, galima tik įvardinti keletą punktų, sukonkretinti. Svarbiausia formuojant misiją, kad kiekvienas mokykloje dirbantis suprastų mokyklos veiklos paskirtį ir tikslus ir projektuotų savo veiksmus jai įgyvendinti.
Tačiau kol kas ant popieriaus nieko nesuguldyta: vargu ar mokykla turi savo veiklos planą, finansinį planą, ugdymo planą, nėra deklaruotos misija ir vizija. Nesukurta mokyklos taryba ir kiti savivaldos organai, nevyksta susirinkimai, metodiniai pasitarimai. Treneriai tebedirba taip, kaip jiems patogu toje situacijoje: labai neskaudindami sau galvos dėl Mokyklos misijos ar vizijos, net ir suprasdami, kad kartais yra organizacijos silpnybė, pasiruošę pasirašyti bet kokias instrukcijas ar aprašus, net ir akivaizdžiai absurdiškus, kad tik laiku gautų atlyginimą.
Ir dirba jie taip, kaip visada suprato ir supranta savo, kaip trenerio misiją. Kas kaip. Visas buketas nuomonių, požiūrių, įsitikinimų. Gal čia nėra nieko blogo, bet tai kas tad yra tobulinama Klaipėdos miesto sporto reorganizacijos įtakoje? Ar buvo iškilusi būtinybė keistis? Kam reikalinga buvo ta reorganizacija?
Lengvosios atletikos federacijos atstovams konsultuojantis su reformos organizatoriais apie lengvosios atletikos, kaip sporto šakos, plėtrą nebuvo kilę jokių nesutarimų ar neaiškumų. Visi deklaravo, jog jiems akivaizdu, kad prioritetinė miesto ir šalies sporto šaka, niekada tos pozicijos ir nepraradusi, nusipelno geresnių sąlygų funkcionuoti ir vystytis. Lengvosios atletikos sporto mokyklos atskyrimas nuo pagal kolektyvinio ūkio vystymosi principus gyvenusio BĮ Klaipėdos miesto sporto centro - būtina sąlyga, norint sustabdyti sporto šakos genocidą ir pradėti plėtrą. Strategiškai tai įgyvendinti, pasitelkus kokybiškai ir kiekybiškai naujas vadybines pajėgas (už kurias iš miesto sporto biudžeto mokami realūs pinigai), iš naujo apmąstyti ir nusistatyti veiklos paskirtį ir vystymosi perspektyvą. Ne kartą konsultacijose buvo akcentuojama, kad svarbiausia, ką reikia keisti - tai vadybos principus. "Žmogiškieji ištekliai" - treneriai Sporto centro kolūkyje su sena vadyba visgi pasiekė kažkokių rezultatų. O jeigu jiems taip dar gerą vadybą...
Pasikeitė vadybininkai. Visi nauji, išskyrus už ugdymą atsakingą vedėją. Apžvelkime, ką turime...
Pastaroji, pavaduotoja ugdymui, niekaip neįžvelgia skirtumo tarp senojo valdymo modelio, ir naujojo. T.y. negali paaiškinti, nes to skirtumo ir nėra, kaip nėra ir naujo valdymo modelio. Net trenerių pareigybių aprašas paruoštas negrabiai, "copy-paste" principu pabandytas sukurti, pridarant loginių, gramatinių bei sisteminių klaidų. Pastaroji mokyklos ugdymo planą suvokia kaip kiekvieno mokytojo ugdymo planų aritmetinę sumą. O svarbiausia, kad nežino, kad už ugdymo procesą atsakinga tik ji, ir šioje srityje ji turi prioritetą netgi prieš mokyklos direktorę, žinoma, jei nuostatuose imperatyviai (įsakmiai) nenurodyta, kad ugdymo procesą šioje, konkrečioje, dėl kažko tai IŠSKIRTINĖJE įstaigoje (dėl kai kurių specialių priežasčių) atlieka PATI DIREKTORĖ, matyt perleidus finansinio planavimo, organizavimo ir vykdymo funkcijas pavaduotojui, kuris turi būti atsakingas už ugdymą.
Neveltui mokyklos direktorę šioje hierarchijoje miniu antrąja. Sunku pervertinti jos vaidmenį organizacijos valdyme, nes tik nuo jos vadybinių sugebėjimų priklauso kaip ji vykdo vadybos funkcijas. Tačiau akivaizdžiai matosi tik ugdymo proceso rezultatai, o visas paruošiamasis darbas lieka už kadro, kas yra sunku priimti tam tikro proto sandaros (sklad uma) personoms. Taigi, pirmoje vietoje ugdymo pavaduotoją statau tik dėlto, kad jos darbo rezultatai geriausiai matomi plačiai visuomenei. Mokyklos direktorė, vykdanti žmogiškųjų išteklių valdymo funkciją, yra atsakinga už žmonių atranką, motyvavimą, tad jos atsakomybėje kompetencijų ribose yra teisė ir galimybė pasirinkti specialistus. Šia prasme dabartinė Klaipėdos LAM direktorė - įkaitė. Iš vienos pusės, ji yra, tiesiogiai ar netiesiogiai, atsakinga už visus procesus mokykloje, taip pat ir darbuotojų atranką, o iš kitos pusės - gavo senąjį trenerių bei kitų darbuotojų personalą, iš kurių kai kurie net nepripažįsta jos kaip darbdavės! Tenka visokiais, legaliais ir nelabai, būdais bandyti išguiti organizaciją stabdančius nesusipratėlius. Tai reikalauja daug jėgų, kantrybės ir laiko, kartais ir lėšų, kurių taip trūksta organizacijos kūrimo ir įsitvirtinimo stadijoje; kaip visada. Lieka neaišku, ar pavaduotoją ugdymui ji pati pasirinko, ar ką privalu rinktis jai nurodė steigėjai bet akivaizdu, kad visgi direktorė nepasitiki, ir tikrina pertikrina kai kuriuos ugdymo proceso niuansus. Vietomis net nesuprasi, kieno čia sprendimas.
Ką daro mokykloje specialistas skambiu pavadinimu metodininkė? Nes treneriai metodiką supranta, kaip kertinį treniruočių (ugdymo) proceso akmenį. Ogi nieko, ir ne dėlto, kad nesugebėtų. BĮ lengvosios atletikos mokyklos metodininkę iš kitų administracijos darbuotojų išskiria brangi savybė, kuri nebūdinga pigiems žmonėms: sąžiningumas. Ji tikrai galėtų būti puiki metodininkė, jei kažkas jai parodytų, ką iš tikrųjų metodininkė turėtų daryti. Dabar gi ji tiesiog registruoja visokius trenerių prašymus, tvarkaraščių pakeitimus pagal vadovybės sukurtas dirbtines instrukcijas.
Yra dar tokia specialistė, kurios pareigybė - specialistė, kuri pati nesupranta kokios srities ji yra specialistė, ir ko čia iš jos visi nori. Dalyvavo trenerių grupių priežiūros procese, bet kokiame range - neturi atsakymo. "Matyt, kaip liudininkas",- galvoja ji.
Belieka atsakyti į klausimą: ar taip yra suplanuota pertvarka, ar čia kažkas ne taip vyksta?
Apie vadybines vadovo funkcijas ir jų atlikimą specifinėje aplinkoje bei nukrypimus pertvarkos vykdyme - rašinyje KONTROLĖS BAIMĖ vs BAIMĖ PRARASTI KONTROLĘ. Netrukus...
2014 m. balandžio 29 d., antradienis
Atviras laiškas lengvosios atletikos mokyklos direktorei
Astai Dirgėlienei, direktorei
Romas Beržinskas, treneris
Gal kažkada ir jaučiau Jums pagarbą, pačioje pradžioje; tačiau su Jūsų paskutine akcija pagarbumo likutis išgaravo. Liko tik atlaidus mandagumas. Tad pereinu nuo "Jūs" prie "tu".
Mano kompetencija man leidžia atsakyti ne per penkias darbo dienas, ne per 24 dienas, kaip jūsų kanceliarija, o iš karto, nes nieko man nereikia išsigalvoti, nes kito atsakymo nėra. Aš neturiu tiek laiko reikalams spręsti, kiek turi tu.
Taigi, į tavo paklausimą kur aš buvau tuo metu, kai tu atėjai manęs tikrinti, atsakau: buvau ne ten, kur tu su savo svita atėjai, bet kitur. Ir tu su savo pakalikais gerai žinojai, kur aš būsiu, nes buvai informuota. Todėl ir ėjei ten, kur manęs nebuvo. Nevykdei tu jokių "mokymo grupių priežiūrų", kaip melagingai rašai savo paklausime, o vykdei "sutramdymo akciją". Toks yra mano atsakymas. Tai net ne paaiškinimas, kokio tu reikalavai. Ir viską tu žinai. Tai - protestas.
Vargu, ar reikia tau ką nors paaiškinti. Tačiau turiu kai ką paaiškinti, kitiems, kuriems, manau, duosi paskaityti. Nežinau, ar pati tu čia tą manęs "tramdymą" sugalvojai, ar jis yra užsakytas. Turiu paaiškinti reformos architektams ir vykdytojams. Turiu jų akivaizdoje paklausti tavęs, ar tu supranti, kad priruošei negyvų instrukcijų, pagal kurias vykdyti treniruočių procesą neįmanoma? Arba laikytis instrukcijų, arba vykdyti treniruočių procesą, jei tai sportininko ruošimo procesas, o ne procesas dėl proceso. Ar tu supranti, kad tik treneris žino, kaip reikia treniruoti, taip kaip tik gydytojas žino, kaip reikia gydyti? Neveltui ligoninės neturi jokių direktorių. Ligoninėms vadovauja vyr. gydytojai. Nes jei gydytojas vykdytų gydymą pagal kiekvieno direktoriaus nukrypimus, rezultatai būtų apverktini. Todėl, kad norint vadovauti ligoninei, neužtenka išmanyti instrukcijų rašymą.
Aš pareiškiu, kad neįsivaizduoju, kaip reikia vykdyti tavo instrukcijas nemeluojant sau ir kitiems. Nėra nė vieno kūrybiškai dirbančio trenerio Lietuvoje, kuris galėtų dirbti pagal tavo instrukcijas. Nė vienas Klaipėdos lengvosios atletikos treneris negalėtų pasigirti besilaikantis tų tavo instrukcijų. Aš jau paklausiau tavęs, kaip pagal tavo instrukcijas turiu realiai elgtis realioje situacijoje, bet atsakymo laukiau 40 dienų. Po 40 dienų gavau ne atsakymą, o "duročką". Kaip pagal instrukcijas man elgtis tu vis dar nepaaiškinai. Vienintelė išeitis toje situacijoje būtų kiekvienu atveju tavęs raštiškai prašinėti, kad leistum elgtis ne pagal instrukciją. To daryti nesiruošiu, ir noriu gauti paaiškinimą iš kompetetingesnių, kaip reikia elgtis toje situacijoje.
Galima būtų išreikšti ypatingą mano "pagarbą" nepamainomai ugdymo reikalų ekspertei, ugdymo reikalus kuravusiai tiek Sporto centre, tiek dabar tavo mokykloje. Kai dirbau už ją varžybų organizavimo darbus, pažeisdamas instrukcijas, savo treniruočių proceso žalai, ji tylėjo. Kai klausiau, kodėl negalėtų rotacijos būdu tą darbą padirbėti ir kiti, ji atsakydavo: kiti nemoka. Aš net klausinėjau visų specialistų sporto skyriuje, kaip turi vykti tas procesas pagal instrukcijas, bet atsakymo negaudavau. "Negerai, negerai čia viskas, nesutvarkyta..." linksėjo man galva įvairaus atsakingumo lygio atsakingi darbuotojai, bet nieko nesprendė.
Kai, man to net nežinant, direktoriaus parėdymu buvau "išleistas" atostogų lapkričio ar gruodžio mėnesį, kai reikėjo ruošti komandą Lietuvos čempionatui, kažkaip nepatikrino, kodėl dirbu per atostogas. Juk negalėjau šiaip, užsinorėjęs (pagal instrukcijas) vykdyti treniruotes. Turėjau paprašyti, KAD LEISTŲ. Dirbau be leidimo, ir nieko, tyla. Viskas gerai?
Pabaigai: prisiminiau, kad tuometiniame Leningrade už veltėdžiavimą buvo nuteistas ir ištremtas poetas Josifas Brodskis. Kai jo teisme paklausė, kodėl nedirba, atsakė: "Aš dirbu. Aš rašau eilėraščius." Vėliau už savo kūrybą jis buvo apdovanotas Nobelio premija.
P.S. ant popieriaus išguldytą atsakymą, su parašu, įteiksiu per suteiktą tam laiką. Jei reikia.
Romas Beržinskas, treneris
Gal kažkada ir jaučiau Jums pagarbą, pačioje pradžioje; tačiau su Jūsų paskutine akcija pagarbumo likutis išgaravo. Liko tik atlaidus mandagumas. Tad pereinu nuo "Jūs" prie "tu".
Mano kompetencija man leidžia atsakyti ne per penkias darbo dienas, ne per 24 dienas, kaip jūsų kanceliarija, o iš karto, nes nieko man nereikia išsigalvoti, nes kito atsakymo nėra. Aš neturiu tiek laiko reikalams spręsti, kiek turi tu.
Taigi, į tavo paklausimą kur aš buvau tuo metu, kai tu atėjai manęs tikrinti, atsakau: buvau ne ten, kur tu su savo svita atėjai, bet kitur. Ir tu su savo pakalikais gerai žinojai, kur aš būsiu, nes buvai informuota. Todėl ir ėjei ten, kur manęs nebuvo. Nevykdei tu jokių "mokymo grupių priežiūrų", kaip melagingai rašai savo paklausime, o vykdei "sutramdymo akciją". Toks yra mano atsakymas. Tai net ne paaiškinimas, kokio tu reikalavai. Ir viską tu žinai. Tai - protestas.
Vargu, ar reikia tau ką nors paaiškinti. Tačiau turiu kai ką paaiškinti, kitiems, kuriems, manau, duosi paskaityti. Nežinau, ar pati tu čia tą manęs "tramdymą" sugalvojai, ar jis yra užsakytas. Turiu paaiškinti reformos architektams ir vykdytojams. Turiu jų akivaizdoje paklausti tavęs, ar tu supranti, kad priruošei negyvų instrukcijų, pagal kurias vykdyti treniruočių procesą neįmanoma? Arba laikytis instrukcijų, arba vykdyti treniruočių procesą, jei tai sportininko ruošimo procesas, o ne procesas dėl proceso. Ar tu supranti, kad tik treneris žino, kaip reikia treniruoti, taip kaip tik gydytojas žino, kaip reikia gydyti? Neveltui ligoninės neturi jokių direktorių. Ligoninėms vadovauja vyr. gydytojai. Nes jei gydytojas vykdytų gydymą pagal kiekvieno direktoriaus nukrypimus, rezultatai būtų apverktini. Todėl, kad norint vadovauti ligoninei, neužtenka išmanyti instrukcijų rašymą.
Aš pareiškiu, kad neįsivaizduoju, kaip reikia vykdyti tavo instrukcijas nemeluojant sau ir kitiems. Nėra nė vieno kūrybiškai dirbančio trenerio Lietuvoje, kuris galėtų dirbti pagal tavo instrukcijas. Nė vienas Klaipėdos lengvosios atletikos treneris negalėtų pasigirti besilaikantis tų tavo instrukcijų. Aš jau paklausiau tavęs, kaip pagal tavo instrukcijas turiu realiai elgtis realioje situacijoje, bet atsakymo laukiau 40 dienų. Po 40 dienų gavau ne atsakymą, o "duročką". Kaip pagal instrukcijas man elgtis tu vis dar nepaaiškinai. Vienintelė išeitis toje situacijoje būtų kiekvienu atveju tavęs raštiškai prašinėti, kad leistum elgtis ne pagal instrukciją. To daryti nesiruošiu, ir noriu gauti paaiškinimą iš kompetetingesnių, kaip reikia elgtis toje situacijoje.
Galima būtų išreikšti ypatingą mano "pagarbą" nepamainomai ugdymo reikalų ekspertei, ugdymo reikalus kuravusiai tiek Sporto centre, tiek dabar tavo mokykloje. Kai dirbau už ją varžybų organizavimo darbus, pažeisdamas instrukcijas, savo treniruočių proceso žalai, ji tylėjo. Kai klausiau, kodėl negalėtų rotacijos būdu tą darbą padirbėti ir kiti, ji atsakydavo: kiti nemoka. Aš net klausinėjau visų specialistų sporto skyriuje, kaip turi vykti tas procesas pagal instrukcijas, bet atsakymo negaudavau. "Negerai, negerai čia viskas, nesutvarkyta..." linksėjo man galva įvairaus atsakingumo lygio atsakingi darbuotojai, bet nieko nesprendė.
Kai, man to net nežinant, direktoriaus parėdymu buvau "išleistas" atostogų lapkričio ar gruodžio mėnesį, kai reikėjo ruošti komandą Lietuvos čempionatui, kažkaip nepatikrino, kodėl dirbu per atostogas. Juk negalėjau šiaip, užsinorėjęs (pagal instrukcijas) vykdyti treniruotes. Turėjau paprašyti, KAD LEISTŲ. Dirbau be leidimo, ir nieko, tyla. Viskas gerai?
Pabaigai: prisiminiau, kad tuometiniame Leningrade už veltėdžiavimą buvo nuteistas ir ištremtas poetas Josifas Brodskis. Kai jo teisme paklausė, kodėl nedirba, atsakė: "Aš dirbu. Aš rašau eilėraščius." Vėliau už savo kūrybą jis buvo apdovanotas Nobelio premija.
P.S. ant popieriaus išguldytą atsakymą, su parašu, įteiksiu per suteiktą tam laiką. Jei reikia.
2014 m. kovo 12 d., trečiadienis
Apie PIRAMIDĘ ir federacijų vaidmenį. Trumpai
Sporto šakos vertinimui yra sukurtas vadinamas PIRAMIDĖS modelis, sudarytas meistriškumo įvertinimo ir palyginimo principu. Mūsuose padažnėjo spekuliacijų naudojant šį terminą, tad reikia tiesiog apsispręsti ir susitarti, ką mes vadiname tuo AUKŠTUOJU SPORTINIU MEISTRIŠKUMU. Piramidės modelis čia galėtų padėti.
Žemiau pateikiu vieną pavyzdį, kurį tiesiog suradau internete, ir pritaikiau mūsų miestui. Lentelė atrodytų gražiau, bet pradžiai užteks ir išdėstytų punktų. Kai sudarysiu konkrečios sporto šakos piramidę, pateiksiu jos grafinį vaizdą.
PIRAMIDĖ (kurios pagrindu galima atlikti sporto šakos auditą):
1. Sportiniai vardai
2.1. Lietuvos nusipelnę sporto meistrai
2.2. TKSM lygio sportininkai
2.3. SM lygio sportininkai
3. Reitingo lygiai (atskyriai) :
3.1. KSM
3.2. Suaugusių atskyriai ( I, II, III )
3.3. Jaunių atskyriai ( I, II, III )
3.4. Sporto mokyklas lankantys, bet neturintys atskyrių (nepasiekę lygio ar nedalyvaujantys varžybose fizinio parengimo grupių vaikai (10-13 metų), jauniai (14-15 metų), jaunimas (16-18 metų).
3.5. Fiziškai aktyvūs įvairaus amžiaus žmonės, kurie prižiūrimi instruktoriaus, ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę ir netrumpiau nei 6 mėnesius sportuojantys, besimankštinantys oficialiose grupėse. (Pagal šią formuluotę čia patenka ir kūno kultūros pamokas lankantys moksleiviai.)
Aukščiau pateikta piramidės schema tinka pamatuoti tiek visam Klaipėdos sportui, tiek atskirai sporto šakai. Sunkumų gali sudaryti tos sporto šakos, kurios neturi savo sportinės klasifikacijos sistemos. Prioritetinės sporto šakos turi šią sistemą, o jei kuri ir neturi, prioritetine ji laikoma nepelnytai, prioritetinėms toje ar kitoje teritorijoje paskelbta konjunktūriškai.
Atliekant viso miesto sporto auditą pagal šią schemą, gali kilti sunkumų klasifikuojant egzistuojančias skirtingas fizinio aktyvumo rūšis. Taip pat sunkumų kiltų apskaitant 3.5 piramidės dalį - fiziškai aktyvius žmones, nes Lietuvoje sukurta ir jau eilę metų Klaipėdoje vykdoma statistinės apskaitos sistema nesuveikia: skaičiai ataskaitoms imami iš lubų, nebijant atsakomybės už iškraipytus duomenis. (Turime duomenų, kad eilę metų tie skaičiai buvo falsifikuojami savivaldybės sporto skyriaus lygyje). Jei už sporto šaką ar sporto šakų grupę būtų atsakingos federacijos ar kitos visuomeninės organizacijos, kurios faktų klastojimo atveju būtų deramai įvertinamos, pastatant į galą (ar keliais punktais žemiau) prioritetinių šakų SĄRAŠE vystymo programoms remti, reikalai susitvarkytų. Remiantis sporto šakos METINĖMIS ATASKAITOMIS pagal paprastą schemą būtų sudaromas SPORTO ŠAKŲ REITINGAS ir paskirstomas tas 13 milijonų BIUDŽETAS. Turėdama aiškų metinį sporto šakos biudžetą ir aiškų SAVIVALDYBĖS UŽSAKYMĄ, surašytą SUTARTIES formatu tarp savivaldybės ir federacijos (organizacijos), atsakingos už sporto šakos vystymą mieste (regione), Atsakingoji organizacija sudaro METINĮ FINANSINĮ PLANĄ. Jei sporto šakos vystymo plano vykdyme dalyvauja ir biudžetinės įstaigos, šį planą gali tvirtinti ir sporto skyriaus ekonomistai. Bet gali ir netvirtinti, pasitikėdami SPORTO ŠAKOS SPECIALISTAIS, anot reformos iniciatorių, geriausiai nusimanančiais apie konkrečią sporto šaką. Savivaldybės sporto ekonomistai galėtų, o gal ir TURĖTŲ, teikti paslaugą padedant sudaryti organizacijoms sporto šakos tuos planus.
Ypač svarbus vaidmuo sporto šakos vystymo planavime ir valdyme tenka federacijoms tų sporto šakų, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių yra suskilusios ar dirbtinai suskaldytos į krūvą subjektų, kaip tai yra su miesto lengvąja atletika.
Klaipėdos lengvosios atletikos piramidė - kitame rašinyje.
Žemiau pateikiu vieną pavyzdį, kurį tiesiog suradau internete, ir pritaikiau mūsų miestui. Lentelė atrodytų gražiau, bet pradžiai užteks ir išdėstytų punktų. Kai sudarysiu konkrečios sporto šakos piramidę, pateiksiu jos grafinį vaizdą.
PIRAMIDĖ (kurios pagrindu galima atlikti sporto šakos auditą):
1. Sportiniai vardai
2.1. Lietuvos nusipelnę sporto meistrai
2.2. TKSM lygio sportininkai
2.3. SM lygio sportininkai
3. Reitingo lygiai (atskyriai) :
3.1. KSM
3.2. Suaugusių atskyriai ( I, II, III )
3.3. Jaunių atskyriai ( I, II, III )
3.4. Sporto mokyklas lankantys, bet neturintys atskyrių (nepasiekę lygio ar nedalyvaujantys varžybose fizinio parengimo grupių vaikai (10-13 metų), jauniai (14-15 metų), jaunimas (16-18 metų).
3.5. Fiziškai aktyvūs įvairaus amžiaus žmonės, kurie prižiūrimi instruktoriaus, ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę ir netrumpiau nei 6 mėnesius sportuojantys, besimankštinantys oficialiose grupėse. (Pagal šią formuluotę čia patenka ir kūno kultūros pamokas lankantys moksleiviai.)
Aukščiau pateikta piramidės schema tinka pamatuoti tiek visam Klaipėdos sportui, tiek atskirai sporto šakai. Sunkumų gali sudaryti tos sporto šakos, kurios neturi savo sportinės klasifikacijos sistemos. Prioritetinės sporto šakos turi šią sistemą, o jei kuri ir neturi, prioritetine ji laikoma nepelnytai, prioritetinėms toje ar kitoje teritorijoje paskelbta konjunktūriškai.
Atliekant viso miesto sporto auditą pagal šią schemą, gali kilti sunkumų klasifikuojant egzistuojančias skirtingas fizinio aktyvumo rūšis. Taip pat sunkumų kiltų apskaitant 3.5 piramidės dalį - fiziškai aktyvius žmones, nes Lietuvoje sukurta ir jau eilę metų Klaipėdoje vykdoma statistinės apskaitos sistema nesuveikia: skaičiai ataskaitoms imami iš lubų, nebijant atsakomybės už iškraipytus duomenis. (Turime duomenų, kad eilę metų tie skaičiai buvo falsifikuojami savivaldybės sporto skyriaus lygyje). Jei už sporto šaką ar sporto šakų grupę būtų atsakingos federacijos ar kitos visuomeninės organizacijos, kurios faktų klastojimo atveju būtų deramai įvertinamos, pastatant į galą (ar keliais punktais žemiau) prioritetinių šakų SĄRAŠE vystymo programoms remti, reikalai susitvarkytų. Remiantis sporto šakos METINĖMIS ATASKAITOMIS pagal paprastą schemą būtų sudaromas SPORTO ŠAKŲ REITINGAS ir paskirstomas tas 13 milijonų BIUDŽETAS. Turėdama aiškų metinį sporto šakos biudžetą ir aiškų SAVIVALDYBĖS UŽSAKYMĄ, surašytą SUTARTIES formatu tarp savivaldybės ir federacijos (organizacijos), atsakingos už sporto šakos vystymą mieste (regione), Atsakingoji organizacija sudaro METINĮ FINANSINĮ PLANĄ. Jei sporto šakos vystymo plano vykdyme dalyvauja ir biudžetinės įstaigos, šį planą gali tvirtinti ir sporto skyriaus ekonomistai. Bet gali ir netvirtinti, pasitikėdami SPORTO ŠAKOS SPECIALISTAIS, anot reformos iniciatorių, geriausiai nusimanančiais apie konkrečią sporto šaką. Savivaldybės sporto ekonomistai galėtų, o gal ir TURĖTŲ, teikti paslaugą padedant sudaryti organizacijoms sporto šakos tuos planus.
Ypač svarbus vaidmuo sporto šakos vystymo planavime ir valdyme tenka federacijoms tų sporto šakų, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių yra suskilusios ar dirbtinai suskaldytos į krūvą subjektų, kaip tai yra su miesto lengvąja atletika.
Klaipėdos lengvosios atletikos piramidė - kitame rašinyje.
2014 m. kovo 10 d., pirmadienis
Lietuvos čempionatas: skaičiai ir faktai bei dar kartą apie žiniasklaidą
Lietuvos uždarų patalpų čempionatas, kuris vasario 21-22 dienomis, po metų pertraukos, vėl vyko Klaipėdos lengvosios atletikos manieže, šį kartą sutraukė nemažai žiūrovų, oficialių asmenų (trumpam, atidarymui, ir dar šiek tiek) bei, kaip reta, daug žiniasklaidos atstovų. Apžvalgininkus su fotografais atsiuntė abu miesto dienraščiai, Balticum TV - reporterį su kamera. Be dėmesio varžybų nepaliko ir respublikinė žiniasklaida: reportažus SportIN-ui (I dienos, II dienos) rašė LLAF atstovė spaudai buvusi klaipėdietė Ieva Staponkutė, pateikusi interviu su sportininkais, komentarus ir vertinimą. Savo autorinius reportažus paruošė Balticum televizijos reporteris Dovydas. Internetinė televizija sportotv.lt pirmąją dieną tiesiogiai transliavo kovas sektoriuose ir bėgimo takeliuose bei patalpino 4 val. įrašą svetainėje.
Na, o mūsų korifėjai tesugebėjo pakopinti ir papeistinti Ievutės tekstus, paboldinę prizininkų sąrašuose klaipėdiečių pavardes, neužmiršę kiek žemiau po pakopintu tekstu perspėti, kad, visgi, "griežtai draudžiama paskelbtą informaciją kopijuoti ir skleisti kitose interneto svetainėse". Tiesa, fotografas Vytautas Petrikas ne tik padirbėjo su fototechnika (dirbo juk daug fotografų), bet ir sugebėjo pateikti solidų fotoreportažą.
O juk gali, kai nori. Net nebūdami varžybų arenoje, kaip tai buvo per Lietuvos jaunių uždarų čempionatą, kuris vyko Šiauliuose, padarė išsamų reportažą iš įvykio vietos apie klaipėdiečių pasiekimus.
Toliau - šiek tiek statistikos ir lentelių be komentarų.
Tik reikia paaiškinti kas per darinys yra tas GARAŽAS. Reformos įtakoje reformistams išsluoksniavus sportininkus į meistriškumo sluoksnius, susidarė nepripažintų sportininkų pasluoksnis. Jie ir susibūrė į neformalų kūrybinį susivienijimą.
1 lentelė. Komandinė padėtis antroje miestų grupėje. Taškai skaičiuojami pagal tarptautinę rezultatų vertinimo lentelę (IAAF scoring tables):
| 1. | Klaipėda | 27209 |
| 2. | Šiauliai | 24363 |
| 3. | Alytus | 6385 |
| 4. | Panevėžys | 5041 |
2 lentelė. 12-ka geriausių rezultatų (10 atletų) pagal IAAF scoring tables:
| Eilė | Sportininkas | Rungtis | Rezultatas | Taškai IAAF lent | Atskyris | |
| 1 | Lina Grinčikaitė | 60m | 7.37 | 1110 | SM | |
| 2 | Karolina Deliautaitė | 60m | 7.61 | 1044 | KSM | |
| 3 | Laurynas Gendvilas | 60m | 6.83 | 1039 | SM | |
| 4 | Šarūnas Banevičius | rut | 18.44 | 1028 | SM | |
| 5 | Artūras Janauskas | 60m bb | 8.15 | 1026 | KSM | |
| 6 | Živilė Brokoriūtė | 60m | 7.80 | 994 | I A | |
| 7 | Tomas Malakauskas | 60m bb | 8.30 | 986 | KSM | |
| 8 | Inga Michejenko | 800m | 2:12.42 | 985 | KSM | |
| 9 | Banga Balnaitė | 800m | 2:13.11 | 974 | KSM | |
| 10 | Živilė Brokoriūtė | 60m bb | 9.00 | 952 | I A | |
| 11 | Inga Michejenko | 400m | 0:58.46 | 947 | I A | |
| 12 | Erika Krūminaitė | 400m | 0:58.52 | 945 | I A |
3 lentelė. Klubų ir sporto mokymosi įstaigų ir trenerių taškų indėlis į miesto taupyklę.
| Sporto mokymosi įstaigos | ||
| Eilė | Sporto mokymosi įstaiga | Taškai |
| 1 | Kūrybinis susivienijimas GARAŽAS | 11946 |
| 2 | BĮ Klaipėdos VIESULAS | 9411 |
| 3 | BĮ Lengvosios Atletikos Mokykla | 5852 |
| Klubai | ||
| Eilė | Mokykla | Taškai |
| 1 | NIKĖ | 18482 |
| 2 | MARATONAS | 4922 |
| 3 | COSMA | 2138 |
| 4 | START U | 1667 |
| ĄŽUOLAS | 0 |
Treneriai
| Eilė | Treneriai | taškai |
| 1 | J.R.Beržinskai | 4922 |
| 2 | M.Krakys | 4336 |
| 3 | J.Martinkus, V.Zaniauskas | 3687 |
| 4 | D.D.Senkai | 3367 |
| 5 | E.Norvilas | 2911 |
| 6 | A.Vilčinskienė, R.Adomaitienė | 1839 |
| 7 | V.Baronienė | 1795 |
| 8 | G.Pridotkas, E.Šauklys | 1028 |
| 9 | L.Milikauskaitė | 890 |
| 10 | V.R.Murašovai | 888 |
| 11 | A.Šilauskas, V.Murašovas | 779 |
| 12 | A.Pleskys | 767 |
| Viso Klaipėdai: | 27209 |
4 lentelė. Medaliai
| Medaliai (suaugusių) | ||||
| Eilė | Treneriai | 1v | 2v | 3v |
| 1 | J.Martinkus, V.Zaniauskas | 2 | 1 | |
| 2 | E.Norvilas | 2 | ||
| 3 | G.Pridotkas, E.Šauklys | 1 | ||
| 4 | J.R.Beržinskai | 3 | ||
| 5 | A.Šilauskas, V.Murašovas | 1 | ||
| 6 | V.Baronienė | 1 | ||
| 6 | L.Milikauskaitė | 1 | ||
| 6 | A.Pleskys | 1 | ||
| Viso Klaipėdai: | 5 | 5 | 3 |
| Medaliai (jaunimo) | ||||
| Eilė | Treneriai | 1v | 2v | 3v |
| 1 | M.Krakys | 1 | 1 | 2 |
| 2 | J.R.Beržinskai | 1 | ||
| 3 | L.Milikauskaitė | 1 | ||
| 4 | D.D.Senkai | 1 | 1 | |
| 5 | J.Martinkus, V.Zaniauskas | 1 | ||
| 6 | V.Baronienė | 1 | ||
| 7 | V.R.Murašovai | 1 | ||
| Viso Klaipėdai: | 3 | 5 | 3 |
Lenteles sudarė miesto vyr. treneris Romas Beržinskas
Jis ir tekstus parašė, išskyrus tas vietas, kurios kabutėse. Ten nukopijuota iš dienraščio.
2014 m. vasario 27 d., ketvirtadienis
Mokykla be Mokytojų Kambario
Kokioje nors improvizuotoje apklausoje mūsų miestelio gyventojams
užminus mįslę ar gali būti mokykla be mokytojų kambario, o pasufleravus,
kad visgi tokia mokykla yra, ir pasiūlius atspėti kas tai per mokykla,
tūlas miestietis susimąstytų ir vargu ar rastų atsakymą. Kokie jaunesni
ir išmanesni iškart sumotų, kad, yra visokiausių virtualių mokyklų
pristeigta, kur mokymas vyksta distanciniu būdu ir mokytojų dažnai
nesimato, arba mokytojai dirba namuose. Bet jei mokykla yra reali, su
mokytojais, mokytojų kambarį jie turi. O kūno kultūros mokytojai net
turi papildomai savo atskirus kabinetus, kur pildomi žurnalai, rašomi
planai, laikoma metodinė medžiaga. Kur galima persirengti į sportinę
aprangą, kur galima atsipūsti po pamokos, užmerkti akis, pasiklausyti
raminančios muzikos ir susikaupti kitai treniruotei, išgerti kavos.
Daugiau ar mažiau, kabinetai aprūpinti org. technika, internetiniu ryšiu, o jei trūksta vietos inventoriui sandėlyje, tai jos atsiranda kabinete.
Kur aš lenkiu, nesunku atspėti tiems, kurie retkarčiais paskaito įrašus bloge ar turi nelaimės klausytis mano paistalų. Situacija visiškai yra aiški naujai įsteigtos Klaipėdos lengvosios atletikos sporto mokyklos mokytojams (dėstytojams, treneriams?), kurie tai patiria jau 20 metų. Apie šią situaciją paskutinį kartą rašiau 2010 metų gegužę ir kartotis nėra prasmės. Mokykla be mokytojų kambario - tai Klaipėdos Lengvosios Atletikos Mokykla.
Mokykla be mokytojų kambario - metafora, už kurios slypi gilesnė problema: prioritetine mieste ir šalyje laikoma sporto šaka (o tą poziciją reikia išsikovoti beveik dantimis ir nagais), neturi savo namų, ir galima sakyti, vietos. Nei vietos, nei inventoriaus, nei varžybų. Pedagogams primygtinai (ir teisingai) rekomenduojama mokymo ir treniravimo priemonių bei metodų įvairovė, turinti padėti išlaikyti jaunus žmones sporte, tampa tik tuščiu paistalu šioje situacijoje. PYDOS (jaunų atletų išėjimo iš sporto prevencijos) programai miestas skiria metinį lengvosios atletikos mokomojo darbo biudžetą.
Teisingumo dėlei reiktų pasakyti, kad Klaipėdos LAM direktorė, pradėjusi dirbti tik po naujųjų metų, tiksliai įvertino situaciją ir, atrodo, ėmėsi žygių taisyti ją. Ir susidūrė su seniai žinoma valdžios nuomone, kad maniežas nėra lengvosios atletikos nuosavybė, jis priklauso visiems Klaipėdos gyventojams (mokesčių mokėtojams?), visoms sporto šakoms. Ši kontraversinė nuomonė yra sena, paskutiniu metu nebuvo judinama, laukiant pertvarkos ir naujos mokyklos įsteigimo. Ir tik vėl pajudinta, ėmė smirdėti... Mat artėja sekantis reformos etapas, kai bazės bus sujungtos į vieną darinį.
Toliau - keletas citatų iš publikacijos kl.lt apie mokyklos įkūrimą ir politikų mintis. Apačioje - nuoroda į šią publikaciją.
„Mokykla steigiama, kad lengvoji atletika kaip sporto šaka būtų išgryninta. Ji iki šiol priklausė Klaipėdos sporto centrui ir tarsi paskęsdavo tarp kitų sporto šakų“, - aiškino M.Bagočius.
Nepaisant tokių aiškinimų, kai kuriems Socialinių reikalų komiteto nariams vis tiek buvo neaišku, kodėl Klaipėdoje imtasi sporto reformos. „Sporto karalienė norėjo savo sosto, kuris vadinasi maniežu“, - reziumavo komiteto narė Audronė Balnionienė.
http://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/sporto-karalienei-klaipedoje-nauja-mokykla-410012#.UntmL-I7wXE
P.S. Čia yra tik mano nuomonė: velniams mums toks sostas, kur šeimininkauja ne karalienė; išsinuomavę laiką šioje ir kitose bazėse, garantuotai sutaupysime lengvąjai atletikai skirtų lėšų, o gausime tikrą "metodų ir priemonių įvairovę", vadybines pajėgas nukreipę sporto šakos vystymui, o ne bazės reikalų tvarkymui. Miesto sporto ekonomai, prieš pateikdami užsakymą sporto šakai "didinti gyventojų aktyvumą ir kelti meistriškumą", paskaičiavę ir išgryninę finansinę išklotinę, pamatys pagaliau, kad mitas apie "masinio sporto pigumą" yra Didelis Mitas. Manau, kad jie tai supranta, todėl slapstosi.
Kur aš lenkiu, nesunku atspėti tiems, kurie retkarčiais paskaito įrašus bloge ar turi nelaimės klausytis mano paistalų. Situacija visiškai yra aiški naujai įsteigtos Klaipėdos lengvosios atletikos sporto mokyklos mokytojams (dėstytojams, treneriams?), kurie tai patiria jau 20 metų. Apie šią situaciją paskutinį kartą rašiau 2010 metų gegužę ir kartotis nėra prasmės. Mokykla be mokytojų kambario - tai Klaipėdos Lengvosios Atletikos Mokykla.
Mokykla be mokytojų kambario - metafora, už kurios slypi gilesnė problema: prioritetine mieste ir šalyje laikoma sporto šaka (o tą poziciją reikia išsikovoti beveik dantimis ir nagais), neturi savo namų, ir galima sakyti, vietos. Nei vietos, nei inventoriaus, nei varžybų. Pedagogams primygtinai (ir teisingai) rekomenduojama mokymo ir treniravimo priemonių bei metodų įvairovė, turinti padėti išlaikyti jaunus žmones sporte, tampa tik tuščiu paistalu šioje situacijoje. PYDOS (jaunų atletų išėjimo iš sporto prevencijos) programai miestas skiria metinį lengvosios atletikos mokomojo darbo biudžetą.
Teisingumo dėlei reiktų pasakyti, kad Klaipėdos LAM direktorė, pradėjusi dirbti tik po naujųjų metų, tiksliai įvertino situaciją ir, atrodo, ėmėsi žygių taisyti ją. Ir susidūrė su seniai žinoma valdžios nuomone, kad maniežas nėra lengvosios atletikos nuosavybė, jis priklauso visiems Klaipėdos gyventojams (mokesčių mokėtojams?), visoms sporto šakoms. Ši kontraversinė nuomonė yra sena, paskutiniu metu nebuvo judinama, laukiant pertvarkos ir naujos mokyklos įsteigimo. Ir tik vėl pajudinta, ėmė smirdėti... Mat artėja sekantis reformos etapas, kai bazės bus sujungtos į vieną darinį.
Toliau - keletas citatų iš publikacijos kl.lt apie mokyklos įkūrimą ir politikų mintis. Apačioje - nuoroda į šią publikaciją.
„Mokykla steigiama, kad lengvoji atletika kaip sporto šaka būtų išgryninta. Ji iki šiol priklausė Klaipėdos sporto centrui ir tarsi paskęsdavo tarp kitų sporto šakų“, - aiškino M.Bagočius.
Nepaisant tokių aiškinimų, kai kuriems Socialinių reikalų komiteto nariams vis tiek buvo neaišku, kodėl Klaipėdoje imtasi sporto reformos. „Sporto karalienė norėjo savo sosto, kuris vadinasi maniežu“, - reziumavo komiteto narė Audronė Balnionienė.
http://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/sporto-karalienei-klaipedoje-nauja-mokykla-410012#.UntmL-I7wXE
P.S. Čia yra tik mano nuomonė: velniams mums toks sostas, kur šeimininkauja ne karalienė; išsinuomavę laiką šioje ir kitose bazėse, garantuotai sutaupysime lengvąjai atletikai skirtų lėšų, o gausime tikrą "metodų ir priemonių įvairovę", vadybines pajėgas nukreipę sporto šakos vystymui, o ne bazės reikalų tvarkymui. Miesto sporto ekonomai, prieš pateikdami užsakymą sporto šakai "didinti gyventojų aktyvumą ir kelti meistriškumą", paskaičiavę ir išgryninę finansinę išklotinę, pamatys pagaliau, kad mitas apie "masinio sporto pigumą" yra Didelis Mitas. Manau, kad jie tai supranta, todėl slapstosi.
2014 m. vasario 17 d., pirmadienis
NEREIKIA MŪSŲ TIKRINTI, PONAI!... arba ĮKAITŲ DRAMA TĘSIASI IV
Euforiją dėl Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos įkūrimo, išreikštą paskutiniame rašinyje prieš pusę metų, bent man asmeniškai, keičia kiti jausmai. Dėjo tašką, riebų tašką praeitos savaitės įvykis, ties kuriuo mintis rikiuoju perrikiuoju ketvirta diena. Išguldžiau žemiau, ne visas iškilusias temas palietęs.
Prasidėjo, kai ketvirtadienį, eidamas į treniruotę prie įėjimo į maniežą sutikau garbių svečių delegaciją iš Savivaldybės bei miesto Tarybos. Tai buvo seniai matyti, iš kart po pritarimo miesto sporto pertvarkai kontaktų su miesto federacija vengę Algirdas Grublys, Vytautas Čepas. (Tuo skundėsi federacijos prezidentas Benjaminas Viluckis, pretendavęs į naujai kuriamos sporto mokyklos direktorius, o ir aš pats, federacijos vyr treneris, patyriau).
Atsirado viltis, kad visgi domisi, visgi rūpi jiems miesto lengvosios atletikos reikalai. Apsidžiaugiau, kad pagaliau pasitaikė galimybė aptarti susidariusią situaciją lengvojoje atletikoje, kuri iš blogos pastaruoju metu pakrypo dar blogesnėn: sporto šaka suskaldyta mažiausiai į tris dalis, vyksta kiršinimas trenerių su treneriais, trenerių su darbuotojais, atranką sporto šakoje ėmėsi vykdyti tolokai nuo lengvosios esantys žmonės bei institucijos, nuo šio tiesioginio darbo nušalinę specialistus, bei ciniškai (su skirtingu cinizmo užtaisu) besityčiojantys iš pastangų suvokti, kokia kryptim pasisuko sporto šakos reikalai mieste. Čia užtektų paminėti keletą pavyzdžių, kur pirmoje vietoje stovi sporto skyriaus specialisto I.Pociaus reakcija, kai pamatė trečią kartą kartu atėjusius į savivaldybę federacijos prezidentą bei vyr trenerį spręsti dalyvavimo rėmimo konkurse reikalų: "Žydri akiniai, žydri akiniai! - trindamas "akinius" šaipėsi. "Trečią kartą matau kartu. Žydri...". Nekalbant (dar dabar) apie detektyvinę istoriją su vienu NEŽINOMUOJU, kuris draudžia federacijos atstovams gauti sąrašus paskirtų t.y. atskirtų, taip vadinamų, aukšto meistriškumo sportininkų, nors nuostatai byloja, jog federacija čia turi vaidinti beveik lemiamą vaidmenį atrenkant. Apie tai vėliau, kitose ĮKAITŲ DRAMOS ISTORIJOSE.
Tačiau netrukus išaiškėjo tikroji vizito priežastis: PROVERKA!!! Nu proverka - ona vsem proverka...
Planuotai ar ne, tikrintojai pasirinko brigadoje dirbančias treneres Alginą Vilčinskienę bei Ramunę Adomaitienę.
"Tikrinsime jus!.." prieš savaitę iki vizito leptelėjo (net sučepsėjusi iš malonumo...) naujai įsteigtos Lengvosios Atletikos Mokyklos (LAM) direktorės PAVADUOTOJA kažkokiems tai REIKALAMS Raimonda, (bandydama) atsakyti vienam nesusipratusiam treneriukui į klausimą, kodėl reikia visiems naujos LAM treneriams, skubos tvarka, el. paštu (kai net ne visi treneriai užsiregistravę savo personalinius e-mail), atsiųsti savo grupių sąrašus, jei LAM kompiuterių duomenų bazėse - turėtų būti! - visi sporto mokyklos auklėtinių duomenys, ir tos DB pagrindu 20-ies trenerių ir 300 vaikų lankomumo sąrašus parengti įgudusiam IT vartotojui ir naudotojui neužtruktų nė valandos...
Manęs nestebina reakcija tos NEKEIČIAMOS visų įmanomų darinių (mokyklų, centrų etc) PAVADUOTOJOS, ankstesniuose mano rašiniuose minėtos kaip KONTAKTINIS ASMUO, kuri, pastaruoju metu, pakliuvusi į sau neįprastą, neaiškią ir nepatogią poziciją, yra kiek sutrikusi, tad ir nepataikė pasirinkdama, ką būtų galima PAGĄSDINTI - proverka - ona vsem proverka!
O Ramunę Adomaitienę, matyt, rinktasi tikslingai, nes, anot jos mamos, trenerės Vilčinskienės, išgąsdino stipriai. Beje tą dieną trenerė Vilčinskienė" pagal grafiką" turėjo būti namie, o ne MANIEŽE, ir buvo kamantinėjama, kodėl ji ČIA, jei jai - išeiginė. Net ne išeiginė, nes tokie terminai treneriams yra svetimi, o - NETRENIRUOČIŲ DIENA, ir jos taikomos sportininkams, o treneriui visada dienos yra TRENIRUOČIŲ DIENOS. Trenerei Vilčinskienei taip jau 50 metų bėga laikas: TRENIRUOČIŲ - ne TRENIRUOČIŲ - dienos. Nėra ATOSTOGŲ DIENŲ - ne ATOSTOGŲ DIENŲ..
Ką tikrinate, PONAI! DARBO DRAUSMĘ? Skaičiuojate sportuojančius Klaipėdos miestiečius ir vaikus? Primityviai tada tai darote, PONAI! Kur jūsų išgirtoji apskaitos sistema? Kodėl treneriai turi dirbti už tą sistemą? O gal tikrinate hipotezę, kad už tokį nereikšmingą ir nesunkų (TRENERIO) darbą mokama per daug, kad treneriai nedirba, tik atlyginimus, didesnius už direktorius, ima, treniruočių vengia ir taikosi tik pachaltūrinti.
Prasidėjo, kai ketvirtadienį, eidamas į treniruotę prie įėjimo į maniežą sutikau garbių svečių delegaciją iš Savivaldybės bei miesto Tarybos. Tai buvo seniai matyti, iš kart po pritarimo miesto sporto pertvarkai kontaktų su miesto federacija vengę Algirdas Grublys, Vytautas Čepas. (Tuo skundėsi federacijos prezidentas Benjaminas Viluckis, pretendavęs į naujai kuriamos sporto mokyklos direktorius, o ir aš pats, federacijos vyr treneris, patyriau).
Atsirado viltis, kad visgi domisi, visgi rūpi jiems miesto lengvosios atletikos reikalai. Apsidžiaugiau, kad pagaliau pasitaikė galimybė aptarti susidariusią situaciją lengvojoje atletikoje, kuri iš blogos pastaruoju metu pakrypo dar blogesnėn: sporto šaka suskaldyta mažiausiai į tris dalis, vyksta kiršinimas trenerių su treneriais, trenerių su darbuotojais, atranką sporto šakoje ėmėsi vykdyti tolokai nuo lengvosios esantys žmonės bei institucijos, nuo šio tiesioginio darbo nušalinę specialistus, bei ciniškai (su skirtingu cinizmo užtaisu) besityčiojantys iš pastangų suvokti, kokia kryptim pasisuko sporto šakos reikalai mieste. Čia užtektų paminėti keletą pavyzdžių, kur pirmoje vietoje stovi sporto skyriaus specialisto I.Pociaus reakcija, kai pamatė trečią kartą kartu atėjusius į savivaldybę federacijos prezidentą bei vyr trenerį spręsti dalyvavimo rėmimo konkurse reikalų: "Žydri akiniai, žydri akiniai! - trindamas "akinius" šaipėsi. "Trečią kartą matau kartu. Žydri...". Nekalbant (dar dabar) apie detektyvinę istoriją su vienu NEŽINOMUOJU, kuris draudžia federacijos atstovams gauti sąrašus paskirtų t.y. atskirtų, taip vadinamų, aukšto meistriškumo sportininkų, nors nuostatai byloja, jog federacija čia turi vaidinti beveik lemiamą vaidmenį atrenkant. Apie tai vėliau, kitose ĮKAITŲ DRAMOS ISTORIJOSE.
Tačiau netrukus išaiškėjo tikroji vizito priežastis: PROVERKA!!! Nu proverka - ona vsem proverka...
Planuotai ar ne, tikrintojai pasirinko brigadoje dirbančias treneres Alginą Vilčinskienę bei Ramunę Adomaitienę.
"Tikrinsime jus!.." prieš savaitę iki vizito leptelėjo (net sučepsėjusi iš malonumo...) naujai įsteigtos Lengvosios Atletikos Mokyklos (LAM) direktorės PAVADUOTOJA kažkokiems tai REIKALAMS Raimonda, (bandydama) atsakyti vienam nesusipratusiam treneriukui į klausimą, kodėl reikia visiems naujos LAM treneriams, skubos tvarka, el. paštu (kai net ne visi treneriai užsiregistravę savo personalinius e-mail), atsiųsti savo grupių sąrašus, jei LAM kompiuterių duomenų bazėse - turėtų būti! - visi sporto mokyklos auklėtinių duomenys, ir tos DB pagrindu 20-ies trenerių ir 300 vaikų lankomumo sąrašus parengti įgudusiam IT vartotojui ir naudotojui neužtruktų nė valandos...
Manęs nestebina reakcija tos NEKEIČIAMOS visų įmanomų darinių (mokyklų, centrų etc) PAVADUOTOJOS, ankstesniuose mano rašiniuose minėtos kaip KONTAKTINIS ASMUO, kuri, pastaruoju metu, pakliuvusi į sau neįprastą, neaiškią ir nepatogią poziciją, yra kiek sutrikusi, tad ir nepataikė pasirinkdama, ką būtų galima PAGĄSDINTI - proverka - ona vsem proverka!
O Ramunę Adomaitienę, matyt, rinktasi tikslingai, nes, anot jos mamos, trenerės Vilčinskienės, išgąsdino stipriai. Beje tą dieną trenerė Vilčinskienė" pagal grafiką" turėjo būti namie, o ne MANIEŽE, ir buvo kamantinėjama, kodėl ji ČIA, jei jai - išeiginė. Net ne išeiginė, nes tokie terminai treneriams yra svetimi, o - NETRENIRUOČIŲ DIENA, ir jos taikomos sportininkams, o treneriui visada dienos yra TRENIRUOČIŲ DIENOS. Trenerei Vilčinskienei taip jau 50 metų bėga laikas: TRENIRUOČIŲ - ne TRENIRUOČIŲ - dienos. Nėra ATOSTOGŲ DIENŲ - ne ATOSTOGŲ DIENŲ..
Ką tikrinate, PONAI! DARBO DRAUSMĘ? Skaičiuojate sportuojančius Klaipėdos miestiečius ir vaikus? Primityviai tada tai darote, PONAI! Kur jūsų išgirtoji apskaitos sistema? Kodėl treneriai turi dirbti už tą sistemą? O gal tikrinate hipotezę, kad už tokį nereikšmingą ir nesunkų (TRENERIO) darbą mokama per daug, kad treneriai nedirba, tik atlyginimus, didesnius už direktorius, ima, treniruočių vengia ir taikosi tik pachaltūrinti.
Čia jau kuo kvepiate, tuo ir kitus tepate, PONAI!
Ar jūs nebesuprantate, kad piramidės principas visada buvo piramidės principas, ir jūsų inovacijos nepakeis jo? Ar jūs, PONAI, nesuprantate, kad pačios sporto, kaip socialinio reiškinio, esmės jūs nepakeisite jokiais dekretais ir reformom? Ar suvokiate, kad jūsų propaguojama NESPORTO, NEMEISTRIŠKUMO politika yra negyvybinga? Neis sveiki vaikai į treniruotes, norėdami dar sveikesniais tapti ar pradės rūpintis tiesiogiai savo sveikata senatvėje; jie eis sekti savo kumyrais: Grinčikaite, Runkausku, Maryte ar Petru, nes juos pagerbia per miesto sportininkų vakarą, nes juos rodo per TV, nes kieme Petras - autoritetas, galiausiai - išleisti garą sportinėje kovoje. Tokia JŪSŲ masinio sporto propaganda, kokią jūs vykdote, yra SPEKULIACIJA "čystoj vody". Prisimenu prieš porą metų kasmetiniame Universiteto rengiamo Vydūno seminaro metu vykusią diskusiją Savivaldybės sporto politikos klausimais tarp savivaldybės atstovų ir buvusio Lietuvos sporto departamento vadovo Algirdo Raslano, kai negrabios pastangos dirbtinai atskirti sąvokas "masinis" ir "didysis" sportas buvo kvalifikuotai sukritikuotos. SPORTAS yra SPORTAS, ir jis yra toks, koks susiformavo kaip socialinis reiškinys, dėl savų dėsningumų ir priežasčių. Ir jis visiškai nėra toks, kokį Jūs įsivaizduojate, ar bandote savo viršininkų įsivaizduojamą variantą įpiršti.
Ar jūs nebesuprantate, kad piramidės principas visada buvo piramidės principas, ir jūsų inovacijos nepakeis jo? Ar jūs, PONAI, nesuprantate, kad pačios sporto, kaip socialinio reiškinio, esmės jūs nepakeisite jokiais dekretais ir reformom? Ar suvokiate, kad jūsų propaguojama NESPORTO, NEMEISTRIŠKUMO politika yra negyvybinga? Neis sveiki vaikai į treniruotes, norėdami dar sveikesniais tapti ar pradės rūpintis tiesiogiai savo sveikata senatvėje; jie eis sekti savo kumyrais: Grinčikaite, Runkausku, Maryte ar Petru, nes juos pagerbia per miesto sportininkų vakarą, nes juos rodo per TV, nes kieme Petras - autoritetas, galiausiai - išleisti garą sportinėje kovoje. Tokia JŪSŲ masinio sporto propaganda, kokią jūs vykdote, yra SPEKULIACIJA "čystoj vody". Prisimenu prieš porą metų kasmetiniame Universiteto rengiamo Vydūno seminaro metu vykusią diskusiją Savivaldybės sporto politikos klausimais tarp savivaldybės atstovų ir buvusio Lietuvos sporto departamento vadovo Algirdo Raslano, kai negrabios pastangos dirbtinai atskirti sąvokas "masinis" ir "didysis" sportas buvo kvalifikuotai sukritikuotos. SPORTAS yra SPORTAS, ir jis yra toks, koks susiformavo kaip socialinis reiškinys, dėl savų dėsningumų ir priežasčių. Ir jis visiškai nėra toks, kokį Jūs įsivaizduojate, ar bandote savo viršininkų įsivaizduojamą variantą įpiršti.
Piramidės principas byloja: jei viršūnėje yra tiek ir tiek aukšto meistriškumo sportininkų, tai reiškia, kad pradinio rengimo grupėse treniravosi tiek ir tiek vaikų, vyko atranka. E.Norvilas, kol atrado Grinčikaitę, išmokė bėgti, šokti, garbingai kovoti tūkstančius Klaipėdos vaikų. Parašykite, ponas Čepai, mokslinį darbą apie tai, kaip reikia ateiti į mokyklą ir atrasti bei pasirinkti tą vienintelį aukštam meistriškumui tinkantį vaiką, ir tas darbas persvers visas Jūsų studijas, monografijas ir mokslinius atradimus ir garantuotai gausite Nobelio premiją, nes niekam pasaulyje to padaryti dar nepavyko, nors atrankos klausimais dirba milijonai tyrėjų ir mokslininkų.
Taigi PONAI, jei jau teigiate, kad norite kažką padaryti, tai suformuokite užsakymą ir su sporto šakos vadovaujančiu organu (governing body) aptarkite sąlygas, finansavimą (kurio, kaip Jūs garsiai teigėte, nesiruošiate mažinti) ir kitą paramą - čia akcentuočiau moralinę, ne materialinę, nes jei nemažinsite materialinės ir leisite specialistams dirbti (ką jūs ne mažiau garsiai teigėte, kad reformą darysite ne Jūs, Ponai, bet sporto šaką išmanantys specialistai), mes susitvarkysime su pamatuotomis užduotimis. Ir vykdykite miesto Tarybos 2011 metų gruodžio 23 d. nutarimą apie sporto šakų vystymo ir gyventojų fizinio aktyvumo didinimą. Nenukrypkite.
Abejoti Jūsų, Ponai, ketinimų nuoširdumu, verčia faktai, kad ne su visomis sporto šakomis mieste elgiatės vienodai. Kai kurių miesto sporto šakų "meistriškumas yra reikalingas", priklausomai, kaip kas leidžia su sporto šaka elgtis. Ne visos sporto šakos yra skaldomos, o kai kurios tiesiog nesileido suskaldomos. Sunkiosios, kaip pavyzdžiui, nesuskaldysi, o su lengvąja atletika yra lengviau: "S nimi obojdiomsia bez pyli i bez šumu. Kto klijent? Chmm, LOPUCH!" Runkeliai...
Ponas Pocius pažįsta visus runkelius iš lengvosios, žino, kaip su tais lopuchais apsieiti - su vienais vienaip, su kitais - kitaip. Uoliai tarnauja savo darbdaviams, ir tik košmarai sapnuose retkarčiais beprimena, kad į ponus išėjo iš miesto lengvosios federacijos prezidento posto. Kad raštai, rašyti FEDERACIJOS PREZIDENTO Pociaus tuometiniams sporto vadams apie lengvosios atletikos bėdas ir poreikius "v štyki" ir su panieka po poros metų buvo sutikti, kai nugulė ant Pociaus, PONO SPORTO SKYRIAUS VIRŠININKO, stalo. Tiesa, tik kelioms minutėms, kol atpažino savo rašyseną. Tik RAŠYSENĄ ir beatpažino, nes buvusios mintys ir idėjos buvo to, KITO, Pociaus šiam jau svetimos, juk mintis ir idėjas lemia pozicijos. O kur pozicija, ten ir opozicija, kaip žinia. Dėl ko I.Pocius taip elgiasi? Manau, kad jis ĮKAITAS taip pat. Bet apie tai - kito rašinio reikalas.
Tačiau
toje situacijoje labai svarbu sužinoti, kodėl direktorė neapgynė savo
trenerių? Kodėl leido tyčiotis? Kodėl atlaidi ir palaiminga šypsena
švietė Raimondos veide? Ar ne ji dalinai ar visiškai atsakinga už
lengvojoje atletikoje susidariusią situacija su atranka, darbo sąlygom,
meistriškumu ir masiškumu, ar kiekvienas atskirai paimtas treneris? Ar
ne dėl silpnos vadybos reikėjo imtis pertvarkos? Ar nebuvo siūloma
federacijoje pabandyti naują atrankos sistemą, kuri ir pritrauktų naujų
vaikų, ir padėtų racionalizuoti jaunųjų atletų rengimo organizavimą? Ar,
būdama federacijos viceprezidentė 4 metus bei n metų pavaduotoja
ugdymui Sporto centre, nors kažką pajudino tuo klausimu? Pertvarkininkai
diskusijose dėl naujos mokyklos kūrimo ir reformos būtinybės visada
pabrėžė silpną vadovavimą. O ką pakeitė? Vitkus nuėjo į paaukštinimą į
aukštąjį meitriškumą, jam "nugriebė" lengvosios "grietinėlę", naujai įsteigtai
mokyklai palikę tik būrelių funkciją vykdyti, prieš tai atėmę ją iš mokyklų mokytojų. O Raimondą paliko "kelti
masiškumą", kaip ir "kėlė" iki šiol, sportininkus bei trenerius PAĖMĘ ĮKAITAIS eilinį kartą.
Tai ką tikrinate, PONAI?
O gal naujai JŪSŲ paskirtos direktorės LOJALUMĄ? Pradėjote abejoti SAVO žmogum? Nes kaip ji dirba ar dirbs tikrinote jau vieną kartą per atranką, o dabar duokite susivokti, įsigilinti į situaciją, nes kaip suprantu, nevisiškai taip jai buvote tą situaciją nušvietę. NEPASITIKITE? Net opozicija linkusi 100 dienų nekritikuoti, nors tos pirmosios šimtas dienų yra kritinis periodas. Matau, kad ir direktorę esate paėmę ĮKAITU - aplinkybių - įkaitu. Surengėte direktoriaus atrankos konkursą gruodžio 23 d., prieš pat Kalėdas ir naujuosius metus, aiškiai suvokdami, kad pakliuvęs į ceitnotą direktorius, ilgai blaškysis toje situacijoje, ne dirbdamas sporto šakos labui, bet glaistydamas jūsų neorganizuotumo pasekmes. Nepalikote laiko pabaigti darbus buvusioje darbovietėje, palikote be tiekimo sutarčių, be sutarčių su personalu, darbininkais, valytojomis. Turbūt du mėnesius iki Naujų metų maniežas nebuvo valomas bei tvarkomas, o ir gerą mėnesį po. KTO TAK STROJIT, GOSPODA? KTO TAK STROJIT.... Nemokat vadovauti, nesugebat, ar...? Greičiausiai ir mokat, ir sugebat, bet ... žinote KĄ DAROTE. Neatleis jums, nes jūs ŽINOTE.
Aišku, gaila, kad direktorė LEIDO TYČIOTIS iš ĮKAITŲ, bet gi, kaip išsiaiškinome, ji irgi ĮKAITĖ.
Guodžia tai, kad įkaitus gina Tarptautinė konvencija dėl kovos su įkaitų ėmimu :)
Lieka atviras klausimas, kaip tas spaudimas visgi paveiks direktorę. Ar ji stos į mūsų, tų kurie nori ATKURTI nustekentą sporto šaką, pusę, ar pasiduos ir prisidės prie ardomosios pertvarkininkų veiklos.
P.S. reformą, tokią kokią esame aptarę su reformininkais, mes palaikėme.
Bet ji dabar vyksta NE TAIP.
Taigi PONAI, jei jau teigiate, kad norite kažką padaryti, tai suformuokite užsakymą ir su sporto šakos vadovaujančiu organu (governing body) aptarkite sąlygas, finansavimą (kurio, kaip Jūs garsiai teigėte, nesiruošiate mažinti) ir kitą paramą - čia akcentuočiau moralinę, ne materialinę, nes jei nemažinsite materialinės ir leisite specialistams dirbti (ką jūs ne mažiau garsiai teigėte, kad reformą darysite ne Jūs, Ponai, bet sporto šaką išmanantys specialistai), mes susitvarkysime su pamatuotomis užduotimis. Ir vykdykite miesto Tarybos 2011 metų gruodžio 23 d. nutarimą apie sporto šakų vystymo ir gyventojų fizinio aktyvumo didinimą. Nenukrypkite.
Abejoti Jūsų, Ponai, ketinimų nuoširdumu, verčia faktai, kad ne su visomis sporto šakomis mieste elgiatės vienodai. Kai kurių miesto sporto šakų "meistriškumas yra reikalingas", priklausomai, kaip kas leidžia su sporto šaka elgtis. Ne visos sporto šakos yra skaldomos, o kai kurios tiesiog nesileido suskaldomos. Sunkiosios, kaip pavyzdžiui, nesuskaldysi, o su lengvąja atletika yra lengviau: "S nimi obojdiomsia bez pyli i bez šumu. Kto klijent? Chmm, LOPUCH!" Runkeliai...
Ponas Pocius pažįsta visus runkelius iš lengvosios, žino, kaip su tais lopuchais apsieiti - su vienais vienaip, su kitais - kitaip. Uoliai tarnauja savo darbdaviams, ir tik košmarai sapnuose retkarčiais beprimena, kad į ponus išėjo iš miesto lengvosios federacijos prezidento posto. Kad raštai, rašyti FEDERACIJOS PREZIDENTO Pociaus tuometiniams sporto vadams apie lengvosios atletikos bėdas ir poreikius "v štyki" ir su panieka po poros metų buvo sutikti, kai nugulė ant Pociaus, PONO SPORTO SKYRIAUS VIRŠININKO, stalo. Tiesa, tik kelioms minutėms, kol atpažino savo rašyseną. Tik RAŠYSENĄ ir beatpažino, nes buvusios mintys ir idėjos buvo to, KITO, Pociaus šiam jau svetimos, juk mintis ir idėjas lemia pozicijos. O kur pozicija, ten ir opozicija, kaip žinia. Dėl ko I.Pocius taip elgiasi? Manau, kad jis ĮKAITAS taip pat. Bet apie tai - kito rašinio reikalas.
Tačiau
toje situacijoje labai svarbu sužinoti, kodėl direktorė neapgynė savo
trenerių? Kodėl leido tyčiotis? Kodėl atlaidi ir palaiminga šypsena
švietė Raimondos veide? Ar ne ji dalinai ar visiškai atsakinga už
lengvojoje atletikoje susidariusią situacija su atranka, darbo sąlygom,
meistriškumu ir masiškumu, ar kiekvienas atskirai paimtas treneris? Ar
ne dėl silpnos vadybos reikėjo imtis pertvarkos? Ar nebuvo siūloma
federacijoje pabandyti naują atrankos sistemą, kuri ir pritrauktų naujų
vaikų, ir padėtų racionalizuoti jaunųjų atletų rengimo organizavimą? Ar,
būdama federacijos viceprezidentė 4 metus bei n metų pavaduotoja
ugdymui Sporto centre, nors kažką pajudino tuo klausimu? Pertvarkininkai
diskusijose dėl naujos mokyklos kūrimo ir reformos būtinybės visada
pabrėžė silpną vadovavimą. O ką pakeitė? Vitkus nuėjo į paaukštinimą į
aukštąjį meitriškumą, jam "nugriebė" lengvosios "grietinėlę", naujai įsteigtai
mokyklai palikę tik būrelių funkciją vykdyti, prieš tai atėmę ją iš mokyklų mokytojų. O Raimondą paliko "kelti
masiškumą", kaip ir "kėlė" iki šiol, sportininkus bei trenerius PAĖMĘ ĮKAITAIS eilinį kartą.Tai ką tikrinate, PONAI?
O gal naujai JŪSŲ paskirtos direktorės LOJALUMĄ? Pradėjote abejoti SAVO žmogum? Nes kaip ji dirba ar dirbs tikrinote jau vieną kartą per atranką, o dabar duokite susivokti, įsigilinti į situaciją, nes kaip suprantu, nevisiškai taip jai buvote tą situaciją nušvietę. NEPASITIKITE? Net opozicija linkusi 100 dienų nekritikuoti, nors tos pirmosios šimtas dienų yra kritinis periodas. Matau, kad ir direktorę esate paėmę ĮKAITU - aplinkybių - įkaitu. Surengėte direktoriaus atrankos konkursą gruodžio 23 d., prieš pat Kalėdas ir naujuosius metus, aiškiai suvokdami, kad pakliuvęs į ceitnotą direktorius, ilgai blaškysis toje situacijoje, ne dirbdamas sporto šakos labui, bet glaistydamas jūsų neorganizuotumo pasekmes. Nepalikote laiko pabaigti darbus buvusioje darbovietėje, palikote be tiekimo sutarčių, be sutarčių su personalu, darbininkais, valytojomis. Turbūt du mėnesius iki Naujų metų maniežas nebuvo valomas bei tvarkomas, o ir gerą mėnesį po. KTO TAK STROJIT, GOSPODA? KTO TAK STROJIT.... Nemokat vadovauti, nesugebat, ar...? Greičiausiai ir mokat, ir sugebat, bet ... žinote KĄ DAROTE. Neatleis jums, nes jūs ŽINOTE.
Aišku, gaila, kad direktorė LEIDO TYČIOTIS iš ĮKAITŲ, bet gi, kaip išsiaiškinome, ji irgi ĮKAITĖ.
Guodžia tai, kad įkaitus gina Tarptautinė konvencija dėl kovos su įkaitų ėmimu :)
Lieka atviras klausimas, kaip tas spaudimas visgi paveiks direktorę. Ar ji stos į mūsų, tų kurie nori ATKURTI nustekentą sporto šaką, pusę, ar pasiduos ir prisidės prie ardomosios pertvarkininkų veiklos.
P.S. reformą, tokią kokią esame aptarę su reformininkais, mes palaikėme.
Bet ji dabar vyksta NE TAIP.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)