Kontrolė - paskutinioji bet kurios organizacijos vadovo funkcija. Ji padeda vadovui sekti planavimo, organizavimo ir vadovavimo eigą ir efektyvumą, ir užbaigia valdymo ciklą. Jos pagrindinis tikslas - veiklos rezultatų įvertinimas ir veiklos koregavimas. Kontrolės metu surinkti duomenys turi būti sisteminami, daromos išvados. Organizuotos ir suplanuotos kontrolės procesą sudaro keli etapai: standartų ir metodų sukūrimas veiklos lygiui įvertinti, veiklos atlikimo lygio vertinimas, veiklos atlikimo lygio gretinimas su standartais (ar modeliu) bei veiklos koregavimo veiksmai. O kalbant konkrečiai apie ugdymo proceso kontrolę, tai reikia pasakyti, kad ugdymo proceso kontrolė turi derėti su ugdymo proceso planu. Tik tada kontrolė tampa veiksmingu įrankiu sekti planavimo, organizavimo ir vadovavimo eigą. Nesuplanavus šių procesų, kontrolė pati savaime netenka prasmės: ką gi čia kontroliuoti tada?
Kažkodėl naujai įsteigtoje BĮ KLAIPĖDOS LENGVOSIOS ATLETIKOS MOKYKLA pradėta nuo antro galo: kontrolės. Nespėta reformos akivaizdoje sutrikusiems treneriams išdėstyti pasikeitimų prasmės ir esmės (misija, vizija), bei įtikinti reformos būtinybe (nuteikti, motyvuoti) ir nurodyti kelius misijoms ir vizijoms įgyvendinti, kaip imta KONTROLIUOTI. Nemokšiškai, negrabiai, primityviai: skaičiuojant galvas. Tokią kontrolę gali atlikti bet kuris Darbo biržoje darbo laukiantis asmuo, jei, žinoma, jis yra baigęs bent 8 klases, moka rašyti, skaityti ir skaičiuoti (reikėtų bent iki 16-kos). Brangiai apmokamam vadybos specialistui - tai tikrai ne užsiėmimas. Juolab vicemerui ar
miesto tarybos nariams.
Kontrolės akcijų vykdymui mokykloje kuriam laikui buvo mobilizuotas veik visas kolektyvas. Visi turėjo tikrinti visus. Konkrečios kontroliavimo užduotys įrašytos pakoreguotose darbuotojų kai kurių darbuotojų pareiginėse instrukcijose, duoti žodiniai nurodymai budinčioms skaičiuoti ir sekti maniežo lankytojus, visos išleistos instrukcijos bei aprašai treneriams kupini įspėjimų, kad kiekvienas nukrypimas nuo instrukcijos, menkas judesys į šoną "be leidimo" bus traktuojamas kaip "bandymas pabėgti", o tada jau - "šaudome be perspėjimo". Šeštadieniais, patikrinti "operatyvinę informaciją" apie trenerių bandymus "išsisukti nuo darbo", iš namų būdavo iškviečiami administracijos darbuotojai paliudyti tų bandymų faktus.
Sukurta ne kontrolės sistema, bet kontrolės iliuzija - psichiatrijoje naudojamas terminas nusakyti tam tikriems asmenims būdingą tendenciją pervertinti savo galimybes kontroliuoti procesus aplink. Organizacijos vadovas, neįtikinęs pavaldinių savo galiomis kontroliuoti ir daryti įtaką, rizikuoja savo prestižu. O norint įtikinti kitus, kaip žinoma, pirmiausia reikia įtikinti save. Bandymai kontroliuoti pavaldinius, neturint realių materialinių (finansinių) svertų, yra pasmerkti. SMĮ vadovams Savivaldybė, kaip gelbėjimo ratą, įdavė į rankas vieną tokių svertų: privilegiją paskirstyti lėšas darbuotojams kaip atlyginimą. Dažnam vadovui, neturinčiam kitų svertų, šis tampa vieninteliu įrankiu palaikyti jo renommée.
Kontrolės praradimo baimės inicijuotas tikrinimo procesas gimdo kitą - kontrolės - baimę.
Galima kalbėti bet ką, elgtis bravūriškai, bet jauti, kad baimė pamažu smelkiasi gilyn į smegenis, kaulus ir raumenis, ir nesupranti iš kur tai. Jautiesi kaip tas Kafkos "Proceso" herojus Jozefas K., nesuprantantis kuo yra kaltinamas, ką blogo padarė, ir savo gyvenimą paverčiantis bergždžiu gynybos organizavimu.
Tačiau dar didesnė, reali baimė apima, kai pradedi suvokti, kad beatgyjančios viltys kažką pakeisti miesto sporto sistemoje skęsta gerai organizuotoje klampioje biurokratinėje Klaipėdos sporto baloje. VSIO ZAKONNO! DA ZDRAVSTVUJET!
Čia - Romas Beržinskas
P.S. Ne visos "protingos" mintys - mano. Pirmoji pastraipa - beveik visa paimta iš
R.Mečkauskienės knygos ŠIUOLAIKINĖS MOKYKLOS VALDYMAS (Versus aureus,
2008).
2014 m. birželio 17 d., antradienis
2014 m. birželio 12 d., ketvirtadienis
Mokykla be MISIJOS
Daug postringauti ir tuščiažodžiauti apie būtinybę sporto mokyklai
susikurti ir turėti misiją yra tuščias dalykas, kuriuo užsiima
nesuprantantys arba simuliuoja gudrieji. Nes mokyklos misijai
pagrindines kryptis apibrėžia miesto ir šalies sporto bei švietimo
politikos dokumentai, o sukonkretina steigėjo suteikti įgaliojimai.
BĮ Klaipėdos miesto Lengvosios atletikos mokykla įkurta reorganizuojant BĮ Klaipėdos miesto sporto centrą, steigėjas - miesto savivaldybė. Mokyklos tipas, veiklos paskirtis, net mokyklos klientai (teritorinis mokyklos komplektavimo rajonas, auklėtinių amžius) nurodyti mokyklos nuostatuose. O veiklos paskirtis ir apibrėžia mokyklos misiją... Taigi Misijos kaip ir nepasirinksi, ji pakankamai apibrėžta. Guldant ant popieriaus, galima tik įvardinti keletą punktų, sukonkretinti. Svarbiausia formuojant misiją, kad kiekvienas mokykloje dirbantis suprastų mokyklos veiklos paskirtį ir tikslus ir projektuotų savo veiksmus jai įgyvendinti.
Tačiau kol kas ant popieriaus nieko nesuguldyta: vargu ar mokykla turi savo veiklos planą, finansinį planą, ugdymo planą, nėra deklaruotos misija ir vizija. Nesukurta mokyklos taryba ir kiti savivaldos organai, nevyksta susirinkimai, metodiniai pasitarimai. Treneriai tebedirba taip, kaip jiems patogu toje situacijoje: labai neskaudindami sau galvos dėl Mokyklos misijos ar vizijos, net ir suprasdami, kad kartais yra organizacijos silpnybė, pasiruošę pasirašyti bet kokias instrukcijas ar aprašus, net ir akivaizdžiai absurdiškus, kad tik laiku gautų atlyginimą.
Ir dirba jie taip, kaip visada suprato ir supranta savo, kaip trenerio misiją. Kas kaip. Visas buketas nuomonių, požiūrių, įsitikinimų. Gal čia nėra nieko blogo, bet tai kas tad yra tobulinama Klaipėdos miesto sporto reorganizacijos įtakoje? Ar buvo iškilusi būtinybė keistis? Kam reikalinga buvo ta reorganizacija?
Lengvosios atletikos federacijos atstovams konsultuojantis su reformos organizatoriais apie lengvosios atletikos, kaip sporto šakos, plėtrą nebuvo kilę jokių nesutarimų ar neaiškumų. Visi deklaravo, jog jiems akivaizdu, kad prioritetinė miesto ir šalies sporto šaka, niekada tos pozicijos ir nepraradusi, nusipelno geresnių sąlygų funkcionuoti ir vystytis. Lengvosios atletikos sporto mokyklos atskyrimas nuo pagal kolektyvinio ūkio vystymosi principus gyvenusio BĮ Klaipėdos miesto sporto centro - būtina sąlyga, norint sustabdyti sporto šakos genocidą ir pradėti plėtrą. Strategiškai tai įgyvendinti, pasitelkus kokybiškai ir kiekybiškai naujas vadybines pajėgas (už kurias iš miesto sporto biudžeto mokami realūs pinigai), iš naujo apmąstyti ir nusistatyti veiklos paskirtį ir vystymosi perspektyvą. Ne kartą konsultacijose buvo akcentuojama, kad svarbiausia, ką reikia keisti - tai vadybos principus. "Žmogiškieji ištekliai" - treneriai Sporto centro kolūkyje su sena vadyba visgi pasiekė kažkokių rezultatų. O jeigu jiems taip dar gerą vadybą...
Pasikeitė vadybininkai. Visi nauji, išskyrus už ugdymą atsakingą vedėją. Apžvelkime, ką turime...
Pastaroji, pavaduotoja ugdymui, niekaip neįžvelgia skirtumo tarp senojo valdymo modelio, ir naujojo. T.y. negali paaiškinti, nes to skirtumo ir nėra, kaip nėra ir naujo valdymo modelio. Net trenerių pareigybių aprašas paruoštas negrabiai, "copy-paste" principu pabandytas sukurti, pridarant loginių, gramatinių bei sisteminių klaidų. Pastaroji mokyklos ugdymo planą suvokia kaip kiekvieno mokytojo ugdymo planų aritmetinę sumą. O svarbiausia, kad nežino, kad už ugdymo procesą atsakinga tik ji, ir šioje srityje ji turi prioritetą netgi prieš mokyklos direktorę, žinoma, jei nuostatuose imperatyviai (įsakmiai) nenurodyta, kad ugdymo procesą šioje, konkrečioje, dėl kažko tai IŠSKIRTINĖJE įstaigoje (dėl kai kurių specialių priežasčių) atlieka PATI DIREKTORĖ, matyt perleidus finansinio planavimo, organizavimo ir vykdymo funkcijas pavaduotojui, kuris turi būti atsakingas už ugdymą.
Neveltui mokyklos direktorę šioje hierarchijoje miniu antrąja. Sunku pervertinti jos vaidmenį organizacijos valdyme, nes tik nuo jos vadybinių sugebėjimų priklauso kaip ji vykdo vadybos funkcijas. Tačiau akivaizdžiai matosi tik ugdymo proceso rezultatai, o visas paruošiamasis darbas lieka už kadro, kas yra sunku priimti tam tikro proto sandaros (sklad uma) personoms. Taigi, pirmoje vietoje ugdymo pavaduotoją statau tik dėlto, kad jos darbo rezultatai geriausiai matomi plačiai visuomenei. Mokyklos direktorė, vykdanti žmogiškųjų išteklių valdymo funkciją, yra atsakinga už žmonių atranką, motyvavimą, tad jos atsakomybėje kompetencijų ribose yra teisė ir galimybė pasirinkti specialistus. Šia prasme dabartinė Klaipėdos LAM direktorė - įkaitė. Iš vienos pusės, ji yra, tiesiogiai ar netiesiogiai, atsakinga už visus procesus mokykloje, taip pat ir darbuotojų atranką, o iš kitos pusės - gavo senąjį trenerių bei kitų darbuotojų personalą, iš kurių kai kurie net nepripažįsta jos kaip darbdavės! Tenka visokiais, legaliais ir nelabai, būdais bandyti išguiti organizaciją stabdančius nesusipratėlius. Tai reikalauja daug jėgų, kantrybės ir laiko, kartais ir lėšų, kurių taip trūksta organizacijos kūrimo ir įsitvirtinimo stadijoje; kaip visada. Lieka neaišku, ar pavaduotoją ugdymui ji pati pasirinko, ar ką privalu rinktis jai nurodė steigėjai bet akivaizdu, kad visgi direktorė nepasitiki, ir tikrina pertikrina kai kuriuos ugdymo proceso niuansus. Vietomis net nesuprasi, kieno čia sprendimas.
Ką daro mokykloje specialistas skambiu pavadinimu metodininkė? Nes treneriai metodiką supranta, kaip kertinį treniruočių (ugdymo) proceso akmenį. Ogi nieko, ir ne dėlto, kad nesugebėtų. BĮ lengvosios atletikos mokyklos metodininkę iš kitų administracijos darbuotojų išskiria brangi savybė, kuri nebūdinga pigiems žmonėms: sąžiningumas. Ji tikrai galėtų būti puiki metodininkė, jei kažkas jai parodytų, ką iš tikrųjų metodininkė turėtų daryti. Dabar gi ji tiesiog registruoja visokius trenerių prašymus, tvarkaraščių pakeitimus pagal vadovybės sukurtas dirbtines instrukcijas.
Yra dar tokia specialistė, kurios pareigybė - specialistė, kuri pati nesupranta kokios srities ji yra specialistė, ir ko čia iš jos visi nori. Dalyvavo trenerių grupių priežiūros procese, bet kokiame range - neturi atsakymo. "Matyt, kaip liudininkas",- galvoja ji.
Belieka atsakyti į klausimą: ar taip yra suplanuota pertvarka, ar čia kažkas ne taip vyksta?
Apie vadybines vadovo funkcijas ir jų atlikimą specifinėje aplinkoje bei nukrypimus pertvarkos vykdyme - rašinyje KONTROLĖS BAIMĖ vs BAIMĖ PRARASTI KONTROLĘ. Netrukus...
BĮ Klaipėdos miesto Lengvosios atletikos mokykla įkurta reorganizuojant BĮ Klaipėdos miesto sporto centrą, steigėjas - miesto savivaldybė. Mokyklos tipas, veiklos paskirtis, net mokyklos klientai (teritorinis mokyklos komplektavimo rajonas, auklėtinių amžius) nurodyti mokyklos nuostatuose. O veiklos paskirtis ir apibrėžia mokyklos misiją... Taigi Misijos kaip ir nepasirinksi, ji pakankamai apibrėžta. Guldant ant popieriaus, galima tik įvardinti keletą punktų, sukonkretinti. Svarbiausia formuojant misiją, kad kiekvienas mokykloje dirbantis suprastų mokyklos veiklos paskirtį ir tikslus ir projektuotų savo veiksmus jai įgyvendinti.
Tačiau kol kas ant popieriaus nieko nesuguldyta: vargu ar mokykla turi savo veiklos planą, finansinį planą, ugdymo planą, nėra deklaruotos misija ir vizija. Nesukurta mokyklos taryba ir kiti savivaldos organai, nevyksta susirinkimai, metodiniai pasitarimai. Treneriai tebedirba taip, kaip jiems patogu toje situacijoje: labai neskaudindami sau galvos dėl Mokyklos misijos ar vizijos, net ir suprasdami, kad kartais yra organizacijos silpnybė, pasiruošę pasirašyti bet kokias instrukcijas ar aprašus, net ir akivaizdžiai absurdiškus, kad tik laiku gautų atlyginimą.
Ir dirba jie taip, kaip visada suprato ir supranta savo, kaip trenerio misiją. Kas kaip. Visas buketas nuomonių, požiūrių, įsitikinimų. Gal čia nėra nieko blogo, bet tai kas tad yra tobulinama Klaipėdos miesto sporto reorganizacijos įtakoje? Ar buvo iškilusi būtinybė keistis? Kam reikalinga buvo ta reorganizacija?
Lengvosios atletikos federacijos atstovams konsultuojantis su reformos organizatoriais apie lengvosios atletikos, kaip sporto šakos, plėtrą nebuvo kilę jokių nesutarimų ar neaiškumų. Visi deklaravo, jog jiems akivaizdu, kad prioritetinė miesto ir šalies sporto šaka, niekada tos pozicijos ir nepraradusi, nusipelno geresnių sąlygų funkcionuoti ir vystytis. Lengvosios atletikos sporto mokyklos atskyrimas nuo pagal kolektyvinio ūkio vystymosi principus gyvenusio BĮ Klaipėdos miesto sporto centro - būtina sąlyga, norint sustabdyti sporto šakos genocidą ir pradėti plėtrą. Strategiškai tai įgyvendinti, pasitelkus kokybiškai ir kiekybiškai naujas vadybines pajėgas (už kurias iš miesto sporto biudžeto mokami realūs pinigai), iš naujo apmąstyti ir nusistatyti veiklos paskirtį ir vystymosi perspektyvą. Ne kartą konsultacijose buvo akcentuojama, kad svarbiausia, ką reikia keisti - tai vadybos principus. "Žmogiškieji ištekliai" - treneriai Sporto centro kolūkyje su sena vadyba visgi pasiekė kažkokių rezultatų. O jeigu jiems taip dar gerą vadybą...
Pasikeitė vadybininkai. Visi nauji, išskyrus už ugdymą atsakingą vedėją. Apžvelkime, ką turime...
Pastaroji, pavaduotoja ugdymui, niekaip neįžvelgia skirtumo tarp senojo valdymo modelio, ir naujojo. T.y. negali paaiškinti, nes to skirtumo ir nėra, kaip nėra ir naujo valdymo modelio. Net trenerių pareigybių aprašas paruoštas negrabiai, "copy-paste" principu pabandytas sukurti, pridarant loginių, gramatinių bei sisteminių klaidų. Pastaroji mokyklos ugdymo planą suvokia kaip kiekvieno mokytojo ugdymo planų aritmetinę sumą. O svarbiausia, kad nežino, kad už ugdymo procesą atsakinga tik ji, ir šioje srityje ji turi prioritetą netgi prieš mokyklos direktorę, žinoma, jei nuostatuose imperatyviai (įsakmiai) nenurodyta, kad ugdymo procesą šioje, konkrečioje, dėl kažko tai IŠSKIRTINĖJE įstaigoje (dėl kai kurių specialių priežasčių) atlieka PATI DIREKTORĖ, matyt perleidus finansinio planavimo, organizavimo ir vykdymo funkcijas pavaduotojui, kuris turi būti atsakingas už ugdymą.
Neveltui mokyklos direktorę šioje hierarchijoje miniu antrąja. Sunku pervertinti jos vaidmenį organizacijos valdyme, nes tik nuo jos vadybinių sugebėjimų priklauso kaip ji vykdo vadybos funkcijas. Tačiau akivaizdžiai matosi tik ugdymo proceso rezultatai, o visas paruošiamasis darbas lieka už kadro, kas yra sunku priimti tam tikro proto sandaros (sklad uma) personoms. Taigi, pirmoje vietoje ugdymo pavaduotoją statau tik dėlto, kad jos darbo rezultatai geriausiai matomi plačiai visuomenei. Mokyklos direktorė, vykdanti žmogiškųjų išteklių valdymo funkciją, yra atsakinga už žmonių atranką, motyvavimą, tad jos atsakomybėje kompetencijų ribose yra teisė ir galimybė pasirinkti specialistus. Šia prasme dabartinė Klaipėdos LAM direktorė - įkaitė. Iš vienos pusės, ji yra, tiesiogiai ar netiesiogiai, atsakinga už visus procesus mokykloje, taip pat ir darbuotojų atranką, o iš kitos pusės - gavo senąjį trenerių bei kitų darbuotojų personalą, iš kurių kai kurie net nepripažįsta jos kaip darbdavės! Tenka visokiais, legaliais ir nelabai, būdais bandyti išguiti organizaciją stabdančius nesusipratėlius. Tai reikalauja daug jėgų, kantrybės ir laiko, kartais ir lėšų, kurių taip trūksta organizacijos kūrimo ir įsitvirtinimo stadijoje; kaip visada. Lieka neaišku, ar pavaduotoją ugdymui ji pati pasirinko, ar ką privalu rinktis jai nurodė steigėjai bet akivaizdu, kad visgi direktorė nepasitiki, ir tikrina pertikrina kai kuriuos ugdymo proceso niuansus. Vietomis net nesuprasi, kieno čia sprendimas.
Ką daro mokykloje specialistas skambiu pavadinimu metodininkė? Nes treneriai metodiką supranta, kaip kertinį treniruočių (ugdymo) proceso akmenį. Ogi nieko, ir ne dėlto, kad nesugebėtų. BĮ lengvosios atletikos mokyklos metodininkę iš kitų administracijos darbuotojų išskiria brangi savybė, kuri nebūdinga pigiems žmonėms: sąžiningumas. Ji tikrai galėtų būti puiki metodininkė, jei kažkas jai parodytų, ką iš tikrųjų metodininkė turėtų daryti. Dabar gi ji tiesiog registruoja visokius trenerių prašymus, tvarkaraščių pakeitimus pagal vadovybės sukurtas dirbtines instrukcijas.
Yra dar tokia specialistė, kurios pareigybė - specialistė, kuri pati nesupranta kokios srities ji yra specialistė, ir ko čia iš jos visi nori. Dalyvavo trenerių grupių priežiūros procese, bet kokiame range - neturi atsakymo. "Matyt, kaip liudininkas",- galvoja ji.
Belieka atsakyti į klausimą: ar taip yra suplanuota pertvarka, ar čia kažkas ne taip vyksta?
Apie vadybines vadovo funkcijas ir jų atlikimą specifinėje aplinkoje bei nukrypimus pertvarkos vykdyme - rašinyje KONTROLĖS BAIMĖ vs BAIMĖ PRARASTI KONTROLĘ. Netrukus...
2014 m. balandžio 29 d., antradienis
Atviras laiškas lengvosios atletikos mokyklos direktorei
Astai Dirgėlienei, direktorei
Romas Beržinskas, treneris
Gal kažkada ir jaučiau Jums pagarbą, pačioje pradžioje; tačiau su Jūsų paskutine akcija pagarbumo likutis išgaravo. Liko tik atlaidus mandagumas. Tad pereinu nuo "Jūs" prie "tu".
Mano kompetencija man leidžia atsakyti ne per penkias darbo dienas, ne per 24 dienas, kaip jūsų kanceliarija, o iš karto, nes nieko man nereikia išsigalvoti, nes kito atsakymo nėra. Aš neturiu tiek laiko reikalams spręsti, kiek turi tu.
Taigi, į tavo paklausimą kur aš buvau tuo metu, kai tu atėjai manęs tikrinti, atsakau: buvau ne ten, kur tu su savo svita atėjai, bet kitur. Ir tu su savo pakalikais gerai žinojai, kur aš būsiu, nes buvai informuota. Todėl ir ėjei ten, kur manęs nebuvo. Nevykdei tu jokių "mokymo grupių priežiūrų", kaip melagingai rašai savo paklausime, o vykdei "sutramdymo akciją". Toks yra mano atsakymas. Tai net ne paaiškinimas, kokio tu reikalavai. Ir viską tu žinai. Tai - protestas.
Vargu, ar reikia tau ką nors paaiškinti. Tačiau turiu kai ką paaiškinti, kitiems, kuriems, manau, duosi paskaityti. Nežinau, ar pati tu čia tą manęs "tramdymą" sugalvojai, ar jis yra užsakytas. Turiu paaiškinti reformos architektams ir vykdytojams. Turiu jų akivaizdoje paklausti tavęs, ar tu supranti, kad priruošei negyvų instrukcijų, pagal kurias vykdyti treniruočių procesą neįmanoma? Arba laikytis instrukcijų, arba vykdyti treniruočių procesą, jei tai sportininko ruošimo procesas, o ne procesas dėl proceso. Ar tu supranti, kad tik treneris žino, kaip reikia treniruoti, taip kaip tik gydytojas žino, kaip reikia gydyti? Neveltui ligoninės neturi jokių direktorių. Ligoninėms vadovauja vyr. gydytojai. Nes jei gydytojas vykdytų gydymą pagal kiekvieno direktoriaus nukrypimus, rezultatai būtų apverktini. Todėl, kad norint vadovauti ligoninei, neužtenka išmanyti instrukcijų rašymą.
Aš pareiškiu, kad neįsivaizduoju, kaip reikia vykdyti tavo instrukcijas nemeluojant sau ir kitiems. Nėra nė vieno kūrybiškai dirbančio trenerio Lietuvoje, kuris galėtų dirbti pagal tavo instrukcijas. Nė vienas Klaipėdos lengvosios atletikos treneris negalėtų pasigirti besilaikantis tų tavo instrukcijų. Aš jau paklausiau tavęs, kaip pagal tavo instrukcijas turiu realiai elgtis realioje situacijoje, bet atsakymo laukiau 40 dienų. Po 40 dienų gavau ne atsakymą, o "duročką". Kaip pagal instrukcijas man elgtis tu vis dar nepaaiškinai. Vienintelė išeitis toje situacijoje būtų kiekvienu atveju tavęs raštiškai prašinėti, kad leistum elgtis ne pagal instrukciją. To daryti nesiruošiu, ir noriu gauti paaiškinimą iš kompetetingesnių, kaip reikia elgtis toje situacijoje.
Galima būtų išreikšti ypatingą mano "pagarbą" nepamainomai ugdymo reikalų ekspertei, ugdymo reikalus kuravusiai tiek Sporto centre, tiek dabar tavo mokykloje. Kai dirbau už ją varžybų organizavimo darbus, pažeisdamas instrukcijas, savo treniruočių proceso žalai, ji tylėjo. Kai klausiau, kodėl negalėtų rotacijos būdu tą darbą padirbėti ir kiti, ji atsakydavo: kiti nemoka. Aš net klausinėjau visų specialistų sporto skyriuje, kaip turi vykti tas procesas pagal instrukcijas, bet atsakymo negaudavau. "Negerai, negerai čia viskas, nesutvarkyta..." linksėjo man galva įvairaus atsakingumo lygio atsakingi darbuotojai, bet nieko nesprendė.
Kai, man to net nežinant, direktoriaus parėdymu buvau "išleistas" atostogų lapkričio ar gruodžio mėnesį, kai reikėjo ruošti komandą Lietuvos čempionatui, kažkaip nepatikrino, kodėl dirbu per atostogas. Juk negalėjau šiaip, užsinorėjęs (pagal instrukcijas) vykdyti treniruotes. Turėjau paprašyti, KAD LEISTŲ. Dirbau be leidimo, ir nieko, tyla. Viskas gerai?
Pabaigai: prisiminiau, kad tuometiniame Leningrade už veltėdžiavimą buvo nuteistas ir ištremtas poetas Josifas Brodskis. Kai jo teisme paklausė, kodėl nedirba, atsakė: "Aš dirbu. Aš rašau eilėraščius." Vėliau už savo kūrybą jis buvo apdovanotas Nobelio premija.
P.S. ant popieriaus išguldytą atsakymą, su parašu, įteiksiu per suteiktą tam laiką. Jei reikia.
Romas Beržinskas, treneris
Gal kažkada ir jaučiau Jums pagarbą, pačioje pradžioje; tačiau su Jūsų paskutine akcija pagarbumo likutis išgaravo. Liko tik atlaidus mandagumas. Tad pereinu nuo "Jūs" prie "tu".
Mano kompetencija man leidžia atsakyti ne per penkias darbo dienas, ne per 24 dienas, kaip jūsų kanceliarija, o iš karto, nes nieko man nereikia išsigalvoti, nes kito atsakymo nėra. Aš neturiu tiek laiko reikalams spręsti, kiek turi tu.
Taigi, į tavo paklausimą kur aš buvau tuo metu, kai tu atėjai manęs tikrinti, atsakau: buvau ne ten, kur tu su savo svita atėjai, bet kitur. Ir tu su savo pakalikais gerai žinojai, kur aš būsiu, nes buvai informuota. Todėl ir ėjei ten, kur manęs nebuvo. Nevykdei tu jokių "mokymo grupių priežiūrų", kaip melagingai rašai savo paklausime, o vykdei "sutramdymo akciją". Toks yra mano atsakymas. Tai net ne paaiškinimas, kokio tu reikalavai. Ir viską tu žinai. Tai - protestas.
Vargu, ar reikia tau ką nors paaiškinti. Tačiau turiu kai ką paaiškinti, kitiems, kuriems, manau, duosi paskaityti. Nežinau, ar pati tu čia tą manęs "tramdymą" sugalvojai, ar jis yra užsakytas. Turiu paaiškinti reformos architektams ir vykdytojams. Turiu jų akivaizdoje paklausti tavęs, ar tu supranti, kad priruošei negyvų instrukcijų, pagal kurias vykdyti treniruočių procesą neįmanoma? Arba laikytis instrukcijų, arba vykdyti treniruočių procesą, jei tai sportininko ruošimo procesas, o ne procesas dėl proceso. Ar tu supranti, kad tik treneris žino, kaip reikia treniruoti, taip kaip tik gydytojas žino, kaip reikia gydyti? Neveltui ligoninės neturi jokių direktorių. Ligoninėms vadovauja vyr. gydytojai. Nes jei gydytojas vykdytų gydymą pagal kiekvieno direktoriaus nukrypimus, rezultatai būtų apverktini. Todėl, kad norint vadovauti ligoninei, neužtenka išmanyti instrukcijų rašymą.
Aš pareiškiu, kad neįsivaizduoju, kaip reikia vykdyti tavo instrukcijas nemeluojant sau ir kitiems. Nėra nė vieno kūrybiškai dirbančio trenerio Lietuvoje, kuris galėtų dirbti pagal tavo instrukcijas. Nė vienas Klaipėdos lengvosios atletikos treneris negalėtų pasigirti besilaikantis tų tavo instrukcijų. Aš jau paklausiau tavęs, kaip pagal tavo instrukcijas turiu realiai elgtis realioje situacijoje, bet atsakymo laukiau 40 dienų. Po 40 dienų gavau ne atsakymą, o "duročką". Kaip pagal instrukcijas man elgtis tu vis dar nepaaiškinai. Vienintelė išeitis toje situacijoje būtų kiekvienu atveju tavęs raštiškai prašinėti, kad leistum elgtis ne pagal instrukciją. To daryti nesiruošiu, ir noriu gauti paaiškinimą iš kompetetingesnių, kaip reikia elgtis toje situacijoje.
Galima būtų išreikšti ypatingą mano "pagarbą" nepamainomai ugdymo reikalų ekspertei, ugdymo reikalus kuravusiai tiek Sporto centre, tiek dabar tavo mokykloje. Kai dirbau už ją varžybų organizavimo darbus, pažeisdamas instrukcijas, savo treniruočių proceso žalai, ji tylėjo. Kai klausiau, kodėl negalėtų rotacijos būdu tą darbą padirbėti ir kiti, ji atsakydavo: kiti nemoka. Aš net klausinėjau visų specialistų sporto skyriuje, kaip turi vykti tas procesas pagal instrukcijas, bet atsakymo negaudavau. "Negerai, negerai čia viskas, nesutvarkyta..." linksėjo man galva įvairaus atsakingumo lygio atsakingi darbuotojai, bet nieko nesprendė.
Kai, man to net nežinant, direktoriaus parėdymu buvau "išleistas" atostogų lapkričio ar gruodžio mėnesį, kai reikėjo ruošti komandą Lietuvos čempionatui, kažkaip nepatikrino, kodėl dirbu per atostogas. Juk negalėjau šiaip, užsinorėjęs (pagal instrukcijas) vykdyti treniruotes. Turėjau paprašyti, KAD LEISTŲ. Dirbau be leidimo, ir nieko, tyla. Viskas gerai?
Pabaigai: prisiminiau, kad tuometiniame Leningrade už veltėdžiavimą buvo nuteistas ir ištremtas poetas Josifas Brodskis. Kai jo teisme paklausė, kodėl nedirba, atsakė: "Aš dirbu. Aš rašau eilėraščius." Vėliau už savo kūrybą jis buvo apdovanotas Nobelio premija.
P.S. ant popieriaus išguldytą atsakymą, su parašu, įteiksiu per suteiktą tam laiką. Jei reikia.
2014 m. kovo 12 d., trečiadienis
Apie PIRAMIDĘ ir federacijų vaidmenį. Trumpai
Sporto šakos vertinimui yra sukurtas vadinamas PIRAMIDĖS modelis, sudarytas meistriškumo įvertinimo ir palyginimo principu. Mūsuose padažnėjo spekuliacijų naudojant šį terminą, tad reikia tiesiog apsispręsti ir susitarti, ką mes vadiname tuo AUKŠTUOJU SPORTINIU MEISTRIŠKUMU. Piramidės modelis čia galėtų padėti.
Žemiau pateikiu vieną pavyzdį, kurį tiesiog suradau internete, ir pritaikiau mūsų miestui. Lentelė atrodytų gražiau, bet pradžiai užteks ir išdėstytų punktų. Kai sudarysiu konkrečios sporto šakos piramidę, pateiksiu jos grafinį vaizdą.
PIRAMIDĖ (kurios pagrindu galima atlikti sporto šakos auditą):
1. Sportiniai vardai
2.1. Lietuvos nusipelnę sporto meistrai
2.2. TKSM lygio sportininkai
2.3. SM lygio sportininkai
3. Reitingo lygiai (atskyriai) :
3.1. KSM
3.2. Suaugusių atskyriai ( I, II, III )
3.3. Jaunių atskyriai ( I, II, III )
3.4. Sporto mokyklas lankantys, bet neturintys atskyrių (nepasiekę lygio ar nedalyvaujantys varžybose fizinio parengimo grupių vaikai (10-13 metų), jauniai (14-15 metų), jaunimas (16-18 metų).
3.5. Fiziškai aktyvūs įvairaus amžiaus žmonės, kurie prižiūrimi instruktoriaus, ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę ir netrumpiau nei 6 mėnesius sportuojantys, besimankštinantys oficialiose grupėse. (Pagal šią formuluotę čia patenka ir kūno kultūros pamokas lankantys moksleiviai.)
Aukščiau pateikta piramidės schema tinka pamatuoti tiek visam Klaipėdos sportui, tiek atskirai sporto šakai. Sunkumų gali sudaryti tos sporto šakos, kurios neturi savo sportinės klasifikacijos sistemos. Prioritetinės sporto šakos turi šią sistemą, o jei kuri ir neturi, prioritetine ji laikoma nepelnytai, prioritetinėms toje ar kitoje teritorijoje paskelbta konjunktūriškai.
Atliekant viso miesto sporto auditą pagal šią schemą, gali kilti sunkumų klasifikuojant egzistuojančias skirtingas fizinio aktyvumo rūšis. Taip pat sunkumų kiltų apskaitant 3.5 piramidės dalį - fiziškai aktyvius žmones, nes Lietuvoje sukurta ir jau eilę metų Klaipėdoje vykdoma statistinės apskaitos sistema nesuveikia: skaičiai ataskaitoms imami iš lubų, nebijant atsakomybės už iškraipytus duomenis. (Turime duomenų, kad eilę metų tie skaičiai buvo falsifikuojami savivaldybės sporto skyriaus lygyje). Jei už sporto šaką ar sporto šakų grupę būtų atsakingos federacijos ar kitos visuomeninės organizacijos, kurios faktų klastojimo atveju būtų deramai įvertinamos, pastatant į galą (ar keliais punktais žemiau) prioritetinių šakų SĄRAŠE vystymo programoms remti, reikalai susitvarkytų. Remiantis sporto šakos METINĖMIS ATASKAITOMIS pagal paprastą schemą būtų sudaromas SPORTO ŠAKŲ REITINGAS ir paskirstomas tas 13 milijonų BIUDŽETAS. Turėdama aiškų metinį sporto šakos biudžetą ir aiškų SAVIVALDYBĖS UŽSAKYMĄ, surašytą SUTARTIES formatu tarp savivaldybės ir federacijos (organizacijos), atsakingos už sporto šakos vystymą mieste (regione), Atsakingoji organizacija sudaro METINĮ FINANSINĮ PLANĄ. Jei sporto šakos vystymo plano vykdyme dalyvauja ir biudžetinės įstaigos, šį planą gali tvirtinti ir sporto skyriaus ekonomistai. Bet gali ir netvirtinti, pasitikėdami SPORTO ŠAKOS SPECIALISTAIS, anot reformos iniciatorių, geriausiai nusimanančiais apie konkrečią sporto šaką. Savivaldybės sporto ekonomistai galėtų, o gal ir TURĖTŲ, teikti paslaugą padedant sudaryti organizacijoms sporto šakos tuos planus.
Ypač svarbus vaidmuo sporto šakos vystymo planavime ir valdyme tenka federacijoms tų sporto šakų, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių yra suskilusios ar dirbtinai suskaldytos į krūvą subjektų, kaip tai yra su miesto lengvąja atletika.
Klaipėdos lengvosios atletikos piramidė - kitame rašinyje.
Žemiau pateikiu vieną pavyzdį, kurį tiesiog suradau internete, ir pritaikiau mūsų miestui. Lentelė atrodytų gražiau, bet pradžiai užteks ir išdėstytų punktų. Kai sudarysiu konkrečios sporto šakos piramidę, pateiksiu jos grafinį vaizdą.
PIRAMIDĖ (kurios pagrindu galima atlikti sporto šakos auditą):
1. Sportiniai vardai
2.1. Lietuvos nusipelnę sporto meistrai
2.2. TKSM lygio sportininkai
2.3. SM lygio sportininkai
3. Reitingo lygiai (atskyriai) :
3.1. KSM
3.2. Suaugusių atskyriai ( I, II, III )
3.3. Jaunių atskyriai ( I, II, III )
3.4. Sporto mokyklas lankantys, bet neturintys atskyrių (nepasiekę lygio ar nedalyvaujantys varžybose fizinio parengimo grupių vaikai (10-13 metų), jauniai (14-15 metų), jaunimas (16-18 metų).
3.5. Fiziškai aktyvūs įvairaus amžiaus žmonės, kurie prižiūrimi instruktoriaus, ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę ir netrumpiau nei 6 mėnesius sportuojantys, besimankštinantys oficialiose grupėse. (Pagal šią formuluotę čia patenka ir kūno kultūros pamokas lankantys moksleiviai.)
Aukščiau pateikta piramidės schema tinka pamatuoti tiek visam Klaipėdos sportui, tiek atskirai sporto šakai. Sunkumų gali sudaryti tos sporto šakos, kurios neturi savo sportinės klasifikacijos sistemos. Prioritetinės sporto šakos turi šią sistemą, o jei kuri ir neturi, prioritetine ji laikoma nepelnytai, prioritetinėms toje ar kitoje teritorijoje paskelbta konjunktūriškai.
Atliekant viso miesto sporto auditą pagal šią schemą, gali kilti sunkumų klasifikuojant egzistuojančias skirtingas fizinio aktyvumo rūšis. Taip pat sunkumų kiltų apskaitant 3.5 piramidės dalį - fiziškai aktyvius žmones, nes Lietuvoje sukurta ir jau eilę metų Klaipėdoje vykdoma statistinės apskaitos sistema nesuveikia: skaičiai ataskaitoms imami iš lubų, nebijant atsakomybės už iškraipytus duomenis. (Turime duomenų, kad eilę metų tie skaičiai buvo falsifikuojami savivaldybės sporto skyriaus lygyje). Jei už sporto šaką ar sporto šakų grupę būtų atsakingos federacijos ar kitos visuomeninės organizacijos, kurios faktų klastojimo atveju būtų deramai įvertinamos, pastatant į galą (ar keliais punktais žemiau) prioritetinių šakų SĄRAŠE vystymo programoms remti, reikalai susitvarkytų. Remiantis sporto šakos METINĖMIS ATASKAITOMIS pagal paprastą schemą būtų sudaromas SPORTO ŠAKŲ REITINGAS ir paskirstomas tas 13 milijonų BIUDŽETAS. Turėdama aiškų metinį sporto šakos biudžetą ir aiškų SAVIVALDYBĖS UŽSAKYMĄ, surašytą SUTARTIES formatu tarp savivaldybės ir federacijos (organizacijos), atsakingos už sporto šakos vystymą mieste (regione), Atsakingoji organizacija sudaro METINĮ FINANSINĮ PLANĄ. Jei sporto šakos vystymo plano vykdyme dalyvauja ir biudžetinės įstaigos, šį planą gali tvirtinti ir sporto skyriaus ekonomistai. Bet gali ir netvirtinti, pasitikėdami SPORTO ŠAKOS SPECIALISTAIS, anot reformos iniciatorių, geriausiai nusimanančiais apie konkrečią sporto šaką. Savivaldybės sporto ekonomistai galėtų, o gal ir TURĖTŲ, teikti paslaugą padedant sudaryti organizacijoms sporto šakos tuos planus.
Ypač svarbus vaidmuo sporto šakos vystymo planavime ir valdyme tenka federacijoms tų sporto šakų, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių yra suskilusios ar dirbtinai suskaldytos į krūvą subjektų, kaip tai yra su miesto lengvąja atletika.
Klaipėdos lengvosios atletikos piramidė - kitame rašinyje.
2014 m. kovo 10 d., pirmadienis
Lietuvos čempionatas: skaičiai ir faktai bei dar kartą apie žiniasklaidą
Lietuvos uždarų patalpų čempionatas, kuris vasario 21-22 dienomis, po metų pertraukos, vėl vyko Klaipėdos lengvosios atletikos manieže, šį kartą sutraukė nemažai žiūrovų, oficialių asmenų (trumpam, atidarymui, ir dar šiek tiek) bei, kaip reta, daug žiniasklaidos atstovų. Apžvalgininkus su fotografais atsiuntė abu miesto dienraščiai, Balticum TV - reporterį su kamera. Be dėmesio varžybų nepaliko ir respublikinė žiniasklaida: reportažus SportIN-ui (I dienos, II dienos) rašė LLAF atstovė spaudai buvusi klaipėdietė Ieva Staponkutė, pateikusi interviu su sportininkais, komentarus ir vertinimą. Savo autorinius reportažus paruošė Balticum televizijos reporteris Dovydas. Internetinė televizija sportotv.lt pirmąją dieną tiesiogiai transliavo kovas sektoriuose ir bėgimo takeliuose bei patalpino 4 val. įrašą svetainėje.
Na, o mūsų korifėjai tesugebėjo pakopinti ir papeistinti Ievutės tekstus, paboldinę prizininkų sąrašuose klaipėdiečių pavardes, neužmiršę kiek žemiau po pakopintu tekstu perspėti, kad, visgi, "griežtai draudžiama paskelbtą informaciją kopijuoti ir skleisti kitose interneto svetainėse". Tiesa, fotografas Vytautas Petrikas ne tik padirbėjo su fototechnika (dirbo juk daug fotografų), bet ir sugebėjo pateikti solidų fotoreportažą.
O juk gali, kai nori. Net nebūdami varžybų arenoje, kaip tai buvo per Lietuvos jaunių uždarų čempionatą, kuris vyko Šiauliuose, padarė išsamų reportažą iš įvykio vietos apie klaipėdiečių pasiekimus.
Toliau - šiek tiek statistikos ir lentelių be komentarų.
Tik reikia paaiškinti kas per darinys yra tas GARAŽAS. Reformos įtakoje reformistams išsluoksniavus sportininkus į meistriškumo sluoksnius, susidarė nepripažintų sportininkų pasluoksnis. Jie ir susibūrė į neformalų kūrybinį susivienijimą.
1 lentelė. Komandinė padėtis antroje miestų grupėje. Taškai skaičiuojami pagal tarptautinę rezultatų vertinimo lentelę (IAAF scoring tables):
| 1. | Klaipėda | 27209 |
| 2. | Šiauliai | 24363 |
| 3. | Alytus | 6385 |
| 4. | Panevėžys | 5041 |
2 lentelė. 12-ka geriausių rezultatų (10 atletų) pagal IAAF scoring tables:
| Eilė | Sportininkas | Rungtis | Rezultatas | Taškai IAAF lent | Atskyris | |
| 1 | Lina Grinčikaitė | 60m | 7.37 | 1110 | SM | |
| 2 | Karolina Deliautaitė | 60m | 7.61 | 1044 | KSM | |
| 3 | Laurynas Gendvilas | 60m | 6.83 | 1039 | SM | |
| 4 | Šarūnas Banevičius | rut | 18.44 | 1028 | SM | |
| 5 | Artūras Janauskas | 60m bb | 8.15 | 1026 | KSM | |
| 6 | Živilė Brokoriūtė | 60m | 7.80 | 994 | I A | |
| 7 | Tomas Malakauskas | 60m bb | 8.30 | 986 | KSM | |
| 8 | Inga Michejenko | 800m | 2:12.42 | 985 | KSM | |
| 9 | Banga Balnaitė | 800m | 2:13.11 | 974 | KSM | |
| 10 | Živilė Brokoriūtė | 60m bb | 9.00 | 952 | I A | |
| 11 | Inga Michejenko | 400m | 0:58.46 | 947 | I A | |
| 12 | Erika Krūminaitė | 400m | 0:58.52 | 945 | I A |
3 lentelė. Klubų ir sporto mokymosi įstaigų ir trenerių taškų indėlis į miesto taupyklę.
| Sporto mokymosi įstaigos | ||
| Eilė | Sporto mokymosi įstaiga | Taškai |
| 1 | Kūrybinis susivienijimas GARAŽAS | 11946 |
| 2 | BĮ Klaipėdos VIESULAS | 9411 |
| 3 | BĮ Lengvosios Atletikos Mokykla | 5852 |
| Klubai | ||
| Eilė | Mokykla | Taškai |
| 1 | NIKĖ | 18482 |
| 2 | MARATONAS | 4922 |
| 3 | COSMA | 2138 |
| 4 | START U | 1667 |
| ĄŽUOLAS | 0 |
Treneriai
| Eilė | Treneriai | taškai |
| 1 | J.R.Beržinskai | 4922 |
| 2 | M.Krakys | 4336 |
| 3 | J.Martinkus, V.Zaniauskas | 3687 |
| 4 | D.D.Senkai | 3367 |
| 5 | E.Norvilas | 2911 |
| 6 | A.Vilčinskienė, R.Adomaitienė | 1839 |
| 7 | V.Baronienė | 1795 |
| 8 | G.Pridotkas, E.Šauklys | 1028 |
| 9 | L.Milikauskaitė | 890 |
| 10 | V.R.Murašovai | 888 |
| 11 | A.Šilauskas, V.Murašovas | 779 |
| 12 | A.Pleskys | 767 |
| Viso Klaipėdai: | 27209 |
4 lentelė. Medaliai
| Medaliai (suaugusių) | ||||
| Eilė | Treneriai | 1v | 2v | 3v |
| 1 | J.Martinkus, V.Zaniauskas | 2 | 1 | |
| 2 | E.Norvilas | 2 | ||
| 3 | G.Pridotkas, E.Šauklys | 1 | ||
| 4 | J.R.Beržinskai | 3 | ||
| 5 | A.Šilauskas, V.Murašovas | 1 | ||
| 6 | V.Baronienė | 1 | ||
| 6 | L.Milikauskaitė | 1 | ||
| 6 | A.Pleskys | 1 | ||
| Viso Klaipėdai: | 5 | 5 | 3 |
| Medaliai (jaunimo) | ||||
| Eilė | Treneriai | 1v | 2v | 3v |
| 1 | M.Krakys | 1 | 1 | 2 |
| 2 | J.R.Beržinskai | 1 | ||
| 3 | L.Milikauskaitė | 1 | ||
| 4 | D.D.Senkai | 1 | 1 | |
| 5 | J.Martinkus, V.Zaniauskas | 1 | ||
| 6 | V.Baronienė | 1 | ||
| 7 | V.R.Murašovai | 1 | ||
| Viso Klaipėdai: | 3 | 5 | 3 |
Lenteles sudarė miesto vyr. treneris Romas Beržinskas
Jis ir tekstus parašė, išskyrus tas vietas, kurios kabutėse. Ten nukopijuota iš dienraščio.
2014 m. vasario 27 d., ketvirtadienis
Mokykla be Mokytojų Kambario
Kokioje nors improvizuotoje apklausoje mūsų miestelio gyventojams
užminus mįslę ar gali būti mokykla be mokytojų kambario, o pasufleravus,
kad visgi tokia mokykla yra, ir pasiūlius atspėti kas tai per mokykla,
tūlas miestietis susimąstytų ir vargu ar rastų atsakymą. Kokie jaunesni
ir išmanesni iškart sumotų, kad, yra visokiausių virtualių mokyklų
pristeigta, kur mokymas vyksta distanciniu būdu ir mokytojų dažnai
nesimato, arba mokytojai dirba namuose. Bet jei mokykla yra reali, su
mokytojais, mokytojų kambarį jie turi. O kūno kultūros mokytojai net
turi papildomai savo atskirus kabinetus, kur pildomi žurnalai, rašomi
planai, laikoma metodinė medžiaga. Kur galima persirengti į sportinę
aprangą, kur galima atsipūsti po pamokos, užmerkti akis, pasiklausyti
raminančios muzikos ir susikaupti kitai treniruotei, išgerti kavos.
Daugiau ar mažiau, kabinetai aprūpinti org. technika, internetiniu ryšiu, o jei trūksta vietos inventoriui sandėlyje, tai jos atsiranda kabinete.
Kur aš lenkiu, nesunku atspėti tiems, kurie retkarčiais paskaito įrašus bloge ar turi nelaimės klausytis mano paistalų. Situacija visiškai yra aiški naujai įsteigtos Klaipėdos lengvosios atletikos sporto mokyklos mokytojams (dėstytojams, treneriams?), kurie tai patiria jau 20 metų. Apie šią situaciją paskutinį kartą rašiau 2010 metų gegužę ir kartotis nėra prasmės. Mokykla be mokytojų kambario - tai Klaipėdos Lengvosios Atletikos Mokykla.
Mokykla be mokytojų kambario - metafora, už kurios slypi gilesnė problema: prioritetine mieste ir šalyje laikoma sporto šaka (o tą poziciją reikia išsikovoti beveik dantimis ir nagais), neturi savo namų, ir galima sakyti, vietos. Nei vietos, nei inventoriaus, nei varžybų. Pedagogams primygtinai (ir teisingai) rekomenduojama mokymo ir treniravimo priemonių bei metodų įvairovė, turinti padėti išlaikyti jaunus žmones sporte, tampa tik tuščiu paistalu šioje situacijoje. PYDOS (jaunų atletų išėjimo iš sporto prevencijos) programai miestas skiria metinį lengvosios atletikos mokomojo darbo biudžetą.
Teisingumo dėlei reiktų pasakyti, kad Klaipėdos LAM direktorė, pradėjusi dirbti tik po naujųjų metų, tiksliai įvertino situaciją ir, atrodo, ėmėsi žygių taisyti ją. Ir susidūrė su seniai žinoma valdžios nuomone, kad maniežas nėra lengvosios atletikos nuosavybė, jis priklauso visiems Klaipėdos gyventojams (mokesčių mokėtojams?), visoms sporto šakoms. Ši kontraversinė nuomonė yra sena, paskutiniu metu nebuvo judinama, laukiant pertvarkos ir naujos mokyklos įsteigimo. Ir tik vėl pajudinta, ėmė smirdėti... Mat artėja sekantis reformos etapas, kai bazės bus sujungtos į vieną darinį.
Toliau - keletas citatų iš publikacijos kl.lt apie mokyklos įkūrimą ir politikų mintis. Apačioje - nuoroda į šią publikaciją.
„Mokykla steigiama, kad lengvoji atletika kaip sporto šaka būtų išgryninta. Ji iki šiol priklausė Klaipėdos sporto centrui ir tarsi paskęsdavo tarp kitų sporto šakų“, - aiškino M.Bagočius.
Nepaisant tokių aiškinimų, kai kuriems Socialinių reikalų komiteto nariams vis tiek buvo neaišku, kodėl Klaipėdoje imtasi sporto reformos. „Sporto karalienė norėjo savo sosto, kuris vadinasi maniežu“, - reziumavo komiteto narė Audronė Balnionienė.
http://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/sporto-karalienei-klaipedoje-nauja-mokykla-410012#.UntmL-I7wXE
P.S. Čia yra tik mano nuomonė: velniams mums toks sostas, kur šeimininkauja ne karalienė; išsinuomavę laiką šioje ir kitose bazėse, garantuotai sutaupysime lengvąjai atletikai skirtų lėšų, o gausime tikrą "metodų ir priemonių įvairovę", vadybines pajėgas nukreipę sporto šakos vystymui, o ne bazės reikalų tvarkymui. Miesto sporto ekonomai, prieš pateikdami užsakymą sporto šakai "didinti gyventojų aktyvumą ir kelti meistriškumą", paskaičiavę ir išgryninę finansinę išklotinę, pamatys pagaliau, kad mitas apie "masinio sporto pigumą" yra Didelis Mitas. Manau, kad jie tai supranta, todėl slapstosi.
Kur aš lenkiu, nesunku atspėti tiems, kurie retkarčiais paskaito įrašus bloge ar turi nelaimės klausytis mano paistalų. Situacija visiškai yra aiški naujai įsteigtos Klaipėdos lengvosios atletikos sporto mokyklos mokytojams (dėstytojams, treneriams?), kurie tai patiria jau 20 metų. Apie šią situaciją paskutinį kartą rašiau 2010 metų gegužę ir kartotis nėra prasmės. Mokykla be mokytojų kambario - tai Klaipėdos Lengvosios Atletikos Mokykla.
Mokykla be mokytojų kambario - metafora, už kurios slypi gilesnė problema: prioritetine mieste ir šalyje laikoma sporto šaka (o tą poziciją reikia išsikovoti beveik dantimis ir nagais), neturi savo namų, ir galima sakyti, vietos. Nei vietos, nei inventoriaus, nei varžybų. Pedagogams primygtinai (ir teisingai) rekomenduojama mokymo ir treniravimo priemonių bei metodų įvairovė, turinti padėti išlaikyti jaunus žmones sporte, tampa tik tuščiu paistalu šioje situacijoje. PYDOS (jaunų atletų išėjimo iš sporto prevencijos) programai miestas skiria metinį lengvosios atletikos mokomojo darbo biudžetą.
Teisingumo dėlei reiktų pasakyti, kad Klaipėdos LAM direktorė, pradėjusi dirbti tik po naujųjų metų, tiksliai įvertino situaciją ir, atrodo, ėmėsi žygių taisyti ją. Ir susidūrė su seniai žinoma valdžios nuomone, kad maniežas nėra lengvosios atletikos nuosavybė, jis priklauso visiems Klaipėdos gyventojams (mokesčių mokėtojams?), visoms sporto šakoms. Ši kontraversinė nuomonė yra sena, paskutiniu metu nebuvo judinama, laukiant pertvarkos ir naujos mokyklos įsteigimo. Ir tik vėl pajudinta, ėmė smirdėti... Mat artėja sekantis reformos etapas, kai bazės bus sujungtos į vieną darinį.
Toliau - keletas citatų iš publikacijos kl.lt apie mokyklos įkūrimą ir politikų mintis. Apačioje - nuoroda į šią publikaciją.
„Mokykla steigiama, kad lengvoji atletika kaip sporto šaka būtų išgryninta. Ji iki šiol priklausė Klaipėdos sporto centrui ir tarsi paskęsdavo tarp kitų sporto šakų“, - aiškino M.Bagočius.
Nepaisant tokių aiškinimų, kai kuriems Socialinių reikalų komiteto nariams vis tiek buvo neaišku, kodėl Klaipėdoje imtasi sporto reformos. „Sporto karalienė norėjo savo sosto, kuris vadinasi maniežu“, - reziumavo komiteto narė Audronė Balnionienė.
http://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/sporto-karalienei-klaipedoje-nauja-mokykla-410012#.UntmL-I7wXE
P.S. Čia yra tik mano nuomonė: velniams mums toks sostas, kur šeimininkauja ne karalienė; išsinuomavę laiką šioje ir kitose bazėse, garantuotai sutaupysime lengvąjai atletikai skirtų lėšų, o gausime tikrą "metodų ir priemonių įvairovę", vadybines pajėgas nukreipę sporto šakos vystymui, o ne bazės reikalų tvarkymui. Miesto sporto ekonomai, prieš pateikdami užsakymą sporto šakai "didinti gyventojų aktyvumą ir kelti meistriškumą", paskaičiavę ir išgryninę finansinę išklotinę, pamatys pagaliau, kad mitas apie "masinio sporto pigumą" yra Didelis Mitas. Manau, kad jie tai supranta, todėl slapstosi.
2014 m. vasario 17 d., pirmadienis
NEREIKIA MŪSŲ TIKRINTI, PONAI!... arba ĮKAITŲ DRAMA TĘSIASI IV
Euforiją dėl Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos įkūrimo, išreikštą paskutiniame rašinyje prieš pusę metų, bent man asmeniškai, keičia kiti jausmai. Dėjo tašką, riebų tašką praeitos savaitės įvykis, ties kuriuo mintis rikiuoju perrikiuoju ketvirta diena. Išguldžiau žemiau, ne visas iškilusias temas palietęs.
Prasidėjo, kai ketvirtadienį, eidamas į treniruotę prie įėjimo į maniežą sutikau garbių svečių delegaciją iš Savivaldybės bei miesto Tarybos. Tai buvo seniai matyti, iš kart po pritarimo miesto sporto pertvarkai kontaktų su miesto federacija vengę Algirdas Grublys, Vytautas Čepas. (Tuo skundėsi federacijos prezidentas Benjaminas Viluckis, pretendavęs į naujai kuriamos sporto mokyklos direktorius, o ir aš pats, federacijos vyr treneris, patyriau).
Atsirado viltis, kad visgi domisi, visgi rūpi jiems miesto lengvosios atletikos reikalai. Apsidžiaugiau, kad pagaliau pasitaikė galimybė aptarti susidariusią situaciją lengvojoje atletikoje, kuri iš blogos pastaruoju metu pakrypo dar blogesnėn: sporto šaka suskaldyta mažiausiai į tris dalis, vyksta kiršinimas trenerių su treneriais, trenerių su darbuotojais, atranką sporto šakoje ėmėsi vykdyti tolokai nuo lengvosios esantys žmonės bei institucijos, nuo šio tiesioginio darbo nušalinę specialistus, bei ciniškai (su skirtingu cinizmo užtaisu) besityčiojantys iš pastangų suvokti, kokia kryptim pasisuko sporto šakos reikalai mieste. Čia užtektų paminėti keletą pavyzdžių, kur pirmoje vietoje stovi sporto skyriaus specialisto I.Pociaus reakcija, kai pamatė trečią kartą kartu atėjusius į savivaldybę federacijos prezidentą bei vyr trenerį spręsti dalyvavimo rėmimo konkurse reikalų: "Žydri akiniai, žydri akiniai! - trindamas "akinius" šaipėsi. "Trečią kartą matau kartu. Žydri...". Nekalbant (dar dabar) apie detektyvinę istoriją su vienu NEŽINOMUOJU, kuris draudžia federacijos atstovams gauti sąrašus paskirtų t.y. atskirtų, taip vadinamų, aukšto meistriškumo sportininkų, nors nuostatai byloja, jog federacija čia turi vaidinti beveik lemiamą vaidmenį atrenkant. Apie tai vėliau, kitose ĮKAITŲ DRAMOS ISTORIJOSE.
Tačiau netrukus išaiškėjo tikroji vizito priežastis: PROVERKA!!! Nu proverka - ona vsem proverka...
Planuotai ar ne, tikrintojai pasirinko brigadoje dirbančias treneres Alginą Vilčinskienę bei Ramunę Adomaitienę.
"Tikrinsime jus!.." prieš savaitę iki vizito leptelėjo (net sučepsėjusi iš malonumo...) naujai įsteigtos Lengvosios Atletikos Mokyklos (LAM) direktorės PAVADUOTOJA kažkokiems tai REIKALAMS Raimonda, (bandydama) atsakyti vienam nesusipratusiam treneriukui į klausimą, kodėl reikia visiems naujos LAM treneriams, skubos tvarka, el. paštu (kai net ne visi treneriai užsiregistravę savo personalinius e-mail), atsiųsti savo grupių sąrašus, jei LAM kompiuterių duomenų bazėse - turėtų būti! - visi sporto mokyklos auklėtinių duomenys, ir tos DB pagrindu 20-ies trenerių ir 300 vaikų lankomumo sąrašus parengti įgudusiam IT vartotojui ir naudotojui neužtruktų nė valandos...
Manęs nestebina reakcija tos NEKEIČIAMOS visų įmanomų darinių (mokyklų, centrų etc) PAVADUOTOJOS, ankstesniuose mano rašiniuose minėtos kaip KONTAKTINIS ASMUO, kuri, pastaruoju metu, pakliuvusi į sau neįprastą, neaiškią ir nepatogią poziciją, yra kiek sutrikusi, tad ir nepataikė pasirinkdama, ką būtų galima PAGĄSDINTI - proverka - ona vsem proverka!
O Ramunę Adomaitienę, matyt, rinktasi tikslingai, nes, anot jos mamos, trenerės Vilčinskienės, išgąsdino stipriai. Beje tą dieną trenerė Vilčinskienė" pagal grafiką" turėjo būti namie, o ne MANIEŽE, ir buvo kamantinėjama, kodėl ji ČIA, jei jai - išeiginė. Net ne išeiginė, nes tokie terminai treneriams yra svetimi, o - NETRENIRUOČIŲ DIENA, ir jos taikomos sportininkams, o treneriui visada dienos yra TRENIRUOČIŲ DIENOS. Trenerei Vilčinskienei taip jau 50 metų bėga laikas: TRENIRUOČIŲ - ne TRENIRUOČIŲ - dienos. Nėra ATOSTOGŲ DIENŲ - ne ATOSTOGŲ DIENŲ..
Ką tikrinate, PONAI! DARBO DRAUSMĘ? Skaičiuojate sportuojančius Klaipėdos miestiečius ir vaikus? Primityviai tada tai darote, PONAI! Kur jūsų išgirtoji apskaitos sistema? Kodėl treneriai turi dirbti už tą sistemą? O gal tikrinate hipotezę, kad už tokį nereikšmingą ir nesunkų (TRENERIO) darbą mokama per daug, kad treneriai nedirba, tik atlyginimus, didesnius už direktorius, ima, treniruočių vengia ir taikosi tik pachaltūrinti.
Prasidėjo, kai ketvirtadienį, eidamas į treniruotę prie įėjimo į maniežą sutikau garbių svečių delegaciją iš Savivaldybės bei miesto Tarybos. Tai buvo seniai matyti, iš kart po pritarimo miesto sporto pertvarkai kontaktų su miesto federacija vengę Algirdas Grublys, Vytautas Čepas. (Tuo skundėsi federacijos prezidentas Benjaminas Viluckis, pretendavęs į naujai kuriamos sporto mokyklos direktorius, o ir aš pats, federacijos vyr treneris, patyriau).
Atsirado viltis, kad visgi domisi, visgi rūpi jiems miesto lengvosios atletikos reikalai. Apsidžiaugiau, kad pagaliau pasitaikė galimybė aptarti susidariusią situaciją lengvojoje atletikoje, kuri iš blogos pastaruoju metu pakrypo dar blogesnėn: sporto šaka suskaldyta mažiausiai į tris dalis, vyksta kiršinimas trenerių su treneriais, trenerių su darbuotojais, atranką sporto šakoje ėmėsi vykdyti tolokai nuo lengvosios esantys žmonės bei institucijos, nuo šio tiesioginio darbo nušalinę specialistus, bei ciniškai (su skirtingu cinizmo užtaisu) besityčiojantys iš pastangų suvokti, kokia kryptim pasisuko sporto šakos reikalai mieste. Čia užtektų paminėti keletą pavyzdžių, kur pirmoje vietoje stovi sporto skyriaus specialisto I.Pociaus reakcija, kai pamatė trečią kartą kartu atėjusius į savivaldybę federacijos prezidentą bei vyr trenerį spręsti dalyvavimo rėmimo konkurse reikalų: "Žydri akiniai, žydri akiniai! - trindamas "akinius" šaipėsi. "Trečią kartą matau kartu. Žydri...". Nekalbant (dar dabar) apie detektyvinę istoriją su vienu NEŽINOMUOJU, kuris draudžia federacijos atstovams gauti sąrašus paskirtų t.y. atskirtų, taip vadinamų, aukšto meistriškumo sportininkų, nors nuostatai byloja, jog federacija čia turi vaidinti beveik lemiamą vaidmenį atrenkant. Apie tai vėliau, kitose ĮKAITŲ DRAMOS ISTORIJOSE.
Tačiau netrukus išaiškėjo tikroji vizito priežastis: PROVERKA!!! Nu proverka - ona vsem proverka...
Planuotai ar ne, tikrintojai pasirinko brigadoje dirbančias treneres Alginą Vilčinskienę bei Ramunę Adomaitienę.
"Tikrinsime jus!.." prieš savaitę iki vizito leptelėjo (net sučepsėjusi iš malonumo...) naujai įsteigtos Lengvosios Atletikos Mokyklos (LAM) direktorės PAVADUOTOJA kažkokiems tai REIKALAMS Raimonda, (bandydama) atsakyti vienam nesusipratusiam treneriukui į klausimą, kodėl reikia visiems naujos LAM treneriams, skubos tvarka, el. paštu (kai net ne visi treneriai užsiregistravę savo personalinius e-mail), atsiųsti savo grupių sąrašus, jei LAM kompiuterių duomenų bazėse - turėtų būti! - visi sporto mokyklos auklėtinių duomenys, ir tos DB pagrindu 20-ies trenerių ir 300 vaikų lankomumo sąrašus parengti įgudusiam IT vartotojui ir naudotojui neužtruktų nė valandos...
Manęs nestebina reakcija tos NEKEIČIAMOS visų įmanomų darinių (mokyklų, centrų etc) PAVADUOTOJOS, ankstesniuose mano rašiniuose minėtos kaip KONTAKTINIS ASMUO, kuri, pastaruoju metu, pakliuvusi į sau neįprastą, neaiškią ir nepatogią poziciją, yra kiek sutrikusi, tad ir nepataikė pasirinkdama, ką būtų galima PAGĄSDINTI - proverka - ona vsem proverka!
O Ramunę Adomaitienę, matyt, rinktasi tikslingai, nes, anot jos mamos, trenerės Vilčinskienės, išgąsdino stipriai. Beje tą dieną trenerė Vilčinskienė" pagal grafiką" turėjo būti namie, o ne MANIEŽE, ir buvo kamantinėjama, kodėl ji ČIA, jei jai - išeiginė. Net ne išeiginė, nes tokie terminai treneriams yra svetimi, o - NETRENIRUOČIŲ DIENA, ir jos taikomos sportininkams, o treneriui visada dienos yra TRENIRUOČIŲ DIENOS. Trenerei Vilčinskienei taip jau 50 metų bėga laikas: TRENIRUOČIŲ - ne TRENIRUOČIŲ - dienos. Nėra ATOSTOGŲ DIENŲ - ne ATOSTOGŲ DIENŲ..
Ką tikrinate, PONAI! DARBO DRAUSMĘ? Skaičiuojate sportuojančius Klaipėdos miestiečius ir vaikus? Primityviai tada tai darote, PONAI! Kur jūsų išgirtoji apskaitos sistema? Kodėl treneriai turi dirbti už tą sistemą? O gal tikrinate hipotezę, kad už tokį nereikšmingą ir nesunkų (TRENERIO) darbą mokama per daug, kad treneriai nedirba, tik atlyginimus, didesnius už direktorius, ima, treniruočių vengia ir taikosi tik pachaltūrinti.
Čia jau kuo kvepiate, tuo ir kitus tepate, PONAI!
Ar jūs nebesuprantate, kad piramidės principas visada buvo piramidės principas, ir jūsų inovacijos nepakeis jo? Ar jūs, PONAI, nesuprantate, kad pačios sporto, kaip socialinio reiškinio, esmės jūs nepakeisite jokiais dekretais ir reformom? Ar suvokiate, kad jūsų propaguojama NESPORTO, NEMEISTRIŠKUMO politika yra negyvybinga? Neis sveiki vaikai į treniruotes, norėdami dar sveikesniais tapti ar pradės rūpintis tiesiogiai savo sveikata senatvėje; jie eis sekti savo kumyrais: Grinčikaite, Runkausku, Maryte ar Petru, nes juos pagerbia per miesto sportininkų vakarą, nes juos rodo per TV, nes kieme Petras - autoritetas, galiausiai - išleisti garą sportinėje kovoje. Tokia JŪSŲ masinio sporto propaganda, kokią jūs vykdote, yra SPEKULIACIJA "čystoj vody". Prisimenu prieš porą metų kasmetiniame Universiteto rengiamo Vydūno seminaro metu vykusią diskusiją Savivaldybės sporto politikos klausimais tarp savivaldybės atstovų ir buvusio Lietuvos sporto departamento vadovo Algirdo Raslano, kai negrabios pastangos dirbtinai atskirti sąvokas "masinis" ir "didysis" sportas buvo kvalifikuotai sukritikuotos. SPORTAS yra SPORTAS, ir jis yra toks, koks susiformavo kaip socialinis reiškinys, dėl savų dėsningumų ir priežasčių. Ir jis visiškai nėra toks, kokį Jūs įsivaizduojate, ar bandote savo viršininkų įsivaizduojamą variantą įpiršti.
Ar jūs nebesuprantate, kad piramidės principas visada buvo piramidės principas, ir jūsų inovacijos nepakeis jo? Ar jūs, PONAI, nesuprantate, kad pačios sporto, kaip socialinio reiškinio, esmės jūs nepakeisite jokiais dekretais ir reformom? Ar suvokiate, kad jūsų propaguojama NESPORTO, NEMEISTRIŠKUMO politika yra negyvybinga? Neis sveiki vaikai į treniruotes, norėdami dar sveikesniais tapti ar pradės rūpintis tiesiogiai savo sveikata senatvėje; jie eis sekti savo kumyrais: Grinčikaite, Runkausku, Maryte ar Petru, nes juos pagerbia per miesto sportininkų vakarą, nes juos rodo per TV, nes kieme Petras - autoritetas, galiausiai - išleisti garą sportinėje kovoje. Tokia JŪSŲ masinio sporto propaganda, kokią jūs vykdote, yra SPEKULIACIJA "čystoj vody". Prisimenu prieš porą metų kasmetiniame Universiteto rengiamo Vydūno seminaro metu vykusią diskusiją Savivaldybės sporto politikos klausimais tarp savivaldybės atstovų ir buvusio Lietuvos sporto departamento vadovo Algirdo Raslano, kai negrabios pastangos dirbtinai atskirti sąvokas "masinis" ir "didysis" sportas buvo kvalifikuotai sukritikuotos. SPORTAS yra SPORTAS, ir jis yra toks, koks susiformavo kaip socialinis reiškinys, dėl savų dėsningumų ir priežasčių. Ir jis visiškai nėra toks, kokį Jūs įsivaizduojate, ar bandote savo viršininkų įsivaizduojamą variantą įpiršti.
Piramidės principas byloja: jei viršūnėje yra tiek ir tiek aukšto meistriškumo sportininkų, tai reiškia, kad pradinio rengimo grupėse treniravosi tiek ir tiek vaikų, vyko atranka. E.Norvilas, kol atrado Grinčikaitę, išmokė bėgti, šokti, garbingai kovoti tūkstančius Klaipėdos vaikų. Parašykite, ponas Čepai, mokslinį darbą apie tai, kaip reikia ateiti į mokyklą ir atrasti bei pasirinkti tą vienintelį aukštam meistriškumui tinkantį vaiką, ir tas darbas persvers visas Jūsų studijas, monografijas ir mokslinius atradimus ir garantuotai gausite Nobelio premiją, nes niekam pasaulyje to padaryti dar nepavyko, nors atrankos klausimais dirba milijonai tyrėjų ir mokslininkų.
Taigi PONAI, jei jau teigiate, kad norite kažką padaryti, tai suformuokite užsakymą ir su sporto šakos vadovaujančiu organu (governing body) aptarkite sąlygas, finansavimą (kurio, kaip Jūs garsiai teigėte, nesiruošiate mažinti) ir kitą paramą - čia akcentuočiau moralinę, ne materialinę, nes jei nemažinsite materialinės ir leisite specialistams dirbti (ką jūs ne mažiau garsiai teigėte, kad reformą darysite ne Jūs, Ponai, bet sporto šaką išmanantys specialistai), mes susitvarkysime su pamatuotomis užduotimis. Ir vykdykite miesto Tarybos 2011 metų gruodžio 23 d. nutarimą apie sporto šakų vystymo ir gyventojų fizinio aktyvumo didinimą. Nenukrypkite.
Abejoti Jūsų, Ponai, ketinimų nuoširdumu, verčia faktai, kad ne su visomis sporto šakomis mieste elgiatės vienodai. Kai kurių miesto sporto šakų "meistriškumas yra reikalingas", priklausomai, kaip kas leidžia su sporto šaka elgtis. Ne visos sporto šakos yra skaldomos, o kai kurios tiesiog nesileido suskaldomos. Sunkiosios, kaip pavyzdžiui, nesuskaldysi, o su lengvąja atletika yra lengviau: "S nimi obojdiomsia bez pyli i bez šumu. Kto klijent? Chmm, LOPUCH!" Runkeliai...
Ponas Pocius pažįsta visus runkelius iš lengvosios, žino, kaip su tais lopuchais apsieiti - su vienais vienaip, su kitais - kitaip. Uoliai tarnauja savo darbdaviams, ir tik košmarai sapnuose retkarčiais beprimena, kad į ponus išėjo iš miesto lengvosios federacijos prezidento posto. Kad raštai, rašyti FEDERACIJOS PREZIDENTO Pociaus tuometiniams sporto vadams apie lengvosios atletikos bėdas ir poreikius "v štyki" ir su panieka po poros metų buvo sutikti, kai nugulė ant Pociaus, PONO SPORTO SKYRIAUS VIRŠININKO, stalo. Tiesa, tik kelioms minutėms, kol atpažino savo rašyseną. Tik RAŠYSENĄ ir beatpažino, nes buvusios mintys ir idėjos buvo to, KITO, Pociaus šiam jau svetimos, juk mintis ir idėjas lemia pozicijos. O kur pozicija, ten ir opozicija, kaip žinia. Dėl ko I.Pocius taip elgiasi? Manau, kad jis ĮKAITAS taip pat. Bet apie tai - kito rašinio reikalas.
Tačiau
toje situacijoje labai svarbu sužinoti, kodėl direktorė neapgynė savo
trenerių? Kodėl leido tyčiotis? Kodėl atlaidi ir palaiminga šypsena
švietė Raimondos veide? Ar ne ji dalinai ar visiškai atsakinga už
lengvojoje atletikoje susidariusią situacija su atranka, darbo sąlygom,
meistriškumu ir masiškumu, ar kiekvienas atskirai paimtas treneris? Ar
ne dėl silpnos vadybos reikėjo imtis pertvarkos? Ar nebuvo siūloma
federacijoje pabandyti naują atrankos sistemą, kuri ir pritrauktų naujų
vaikų, ir padėtų racionalizuoti jaunųjų atletų rengimo organizavimą? Ar,
būdama federacijos viceprezidentė 4 metus bei n metų pavaduotoja
ugdymui Sporto centre, nors kažką pajudino tuo klausimu? Pertvarkininkai
diskusijose dėl naujos mokyklos kūrimo ir reformos būtinybės visada
pabrėžė silpną vadovavimą. O ką pakeitė? Vitkus nuėjo į paaukštinimą į
aukštąjį meitriškumą, jam "nugriebė" lengvosios "grietinėlę", naujai įsteigtai
mokyklai palikę tik būrelių funkciją vykdyti, prieš tai atėmę ją iš mokyklų mokytojų. O Raimondą paliko "kelti
masiškumą", kaip ir "kėlė" iki šiol, sportininkus bei trenerius PAĖMĘ ĮKAITAIS eilinį kartą.
Tai ką tikrinate, PONAI?
O gal naujai JŪSŲ paskirtos direktorės LOJALUMĄ? Pradėjote abejoti SAVO žmogum? Nes kaip ji dirba ar dirbs tikrinote jau vieną kartą per atranką, o dabar duokite susivokti, įsigilinti į situaciją, nes kaip suprantu, nevisiškai taip jai buvote tą situaciją nušvietę. NEPASITIKITE? Net opozicija linkusi 100 dienų nekritikuoti, nors tos pirmosios šimtas dienų yra kritinis periodas. Matau, kad ir direktorę esate paėmę ĮKAITU - aplinkybių - įkaitu. Surengėte direktoriaus atrankos konkursą gruodžio 23 d., prieš pat Kalėdas ir naujuosius metus, aiškiai suvokdami, kad pakliuvęs į ceitnotą direktorius, ilgai blaškysis toje situacijoje, ne dirbdamas sporto šakos labui, bet glaistydamas jūsų neorganizuotumo pasekmes. Nepalikote laiko pabaigti darbus buvusioje darbovietėje, palikote be tiekimo sutarčių, be sutarčių su personalu, darbininkais, valytojomis. Turbūt du mėnesius iki Naujų metų maniežas nebuvo valomas bei tvarkomas, o ir gerą mėnesį po. KTO TAK STROJIT, GOSPODA? KTO TAK STROJIT.... Nemokat vadovauti, nesugebat, ar...? Greičiausiai ir mokat, ir sugebat, bet ... žinote KĄ DAROTE. Neatleis jums, nes jūs ŽINOTE.
Aišku, gaila, kad direktorė LEIDO TYČIOTIS iš ĮKAITŲ, bet gi, kaip išsiaiškinome, ji irgi ĮKAITĖ.
Guodžia tai, kad įkaitus gina Tarptautinė konvencija dėl kovos su įkaitų ėmimu :)
Lieka atviras klausimas, kaip tas spaudimas visgi paveiks direktorę. Ar ji stos į mūsų, tų kurie nori ATKURTI nustekentą sporto šaką, pusę, ar pasiduos ir prisidės prie ardomosios pertvarkininkų veiklos.
P.S. reformą, tokią kokią esame aptarę su reformininkais, mes palaikėme.
Bet ji dabar vyksta NE TAIP.
Taigi PONAI, jei jau teigiate, kad norite kažką padaryti, tai suformuokite užsakymą ir su sporto šakos vadovaujančiu organu (governing body) aptarkite sąlygas, finansavimą (kurio, kaip Jūs garsiai teigėte, nesiruošiate mažinti) ir kitą paramą - čia akcentuočiau moralinę, ne materialinę, nes jei nemažinsite materialinės ir leisite specialistams dirbti (ką jūs ne mažiau garsiai teigėte, kad reformą darysite ne Jūs, Ponai, bet sporto šaką išmanantys specialistai), mes susitvarkysime su pamatuotomis užduotimis. Ir vykdykite miesto Tarybos 2011 metų gruodžio 23 d. nutarimą apie sporto šakų vystymo ir gyventojų fizinio aktyvumo didinimą. Nenukrypkite.
Abejoti Jūsų, Ponai, ketinimų nuoširdumu, verčia faktai, kad ne su visomis sporto šakomis mieste elgiatės vienodai. Kai kurių miesto sporto šakų "meistriškumas yra reikalingas", priklausomai, kaip kas leidžia su sporto šaka elgtis. Ne visos sporto šakos yra skaldomos, o kai kurios tiesiog nesileido suskaldomos. Sunkiosios, kaip pavyzdžiui, nesuskaldysi, o su lengvąja atletika yra lengviau: "S nimi obojdiomsia bez pyli i bez šumu. Kto klijent? Chmm, LOPUCH!" Runkeliai...
Ponas Pocius pažįsta visus runkelius iš lengvosios, žino, kaip su tais lopuchais apsieiti - su vienais vienaip, su kitais - kitaip. Uoliai tarnauja savo darbdaviams, ir tik košmarai sapnuose retkarčiais beprimena, kad į ponus išėjo iš miesto lengvosios federacijos prezidento posto. Kad raštai, rašyti FEDERACIJOS PREZIDENTO Pociaus tuometiniams sporto vadams apie lengvosios atletikos bėdas ir poreikius "v štyki" ir su panieka po poros metų buvo sutikti, kai nugulė ant Pociaus, PONO SPORTO SKYRIAUS VIRŠININKO, stalo. Tiesa, tik kelioms minutėms, kol atpažino savo rašyseną. Tik RAŠYSENĄ ir beatpažino, nes buvusios mintys ir idėjos buvo to, KITO, Pociaus šiam jau svetimos, juk mintis ir idėjas lemia pozicijos. O kur pozicija, ten ir opozicija, kaip žinia. Dėl ko I.Pocius taip elgiasi? Manau, kad jis ĮKAITAS taip pat. Bet apie tai - kito rašinio reikalas.
Tačiau
toje situacijoje labai svarbu sužinoti, kodėl direktorė neapgynė savo
trenerių? Kodėl leido tyčiotis? Kodėl atlaidi ir palaiminga šypsena
švietė Raimondos veide? Ar ne ji dalinai ar visiškai atsakinga už
lengvojoje atletikoje susidariusią situacija su atranka, darbo sąlygom,
meistriškumu ir masiškumu, ar kiekvienas atskirai paimtas treneris? Ar
ne dėl silpnos vadybos reikėjo imtis pertvarkos? Ar nebuvo siūloma
federacijoje pabandyti naują atrankos sistemą, kuri ir pritrauktų naujų
vaikų, ir padėtų racionalizuoti jaunųjų atletų rengimo organizavimą? Ar,
būdama federacijos viceprezidentė 4 metus bei n metų pavaduotoja
ugdymui Sporto centre, nors kažką pajudino tuo klausimu? Pertvarkininkai
diskusijose dėl naujos mokyklos kūrimo ir reformos būtinybės visada
pabrėžė silpną vadovavimą. O ką pakeitė? Vitkus nuėjo į paaukštinimą į
aukštąjį meitriškumą, jam "nugriebė" lengvosios "grietinėlę", naujai įsteigtai
mokyklai palikę tik būrelių funkciją vykdyti, prieš tai atėmę ją iš mokyklų mokytojų. O Raimondą paliko "kelti
masiškumą", kaip ir "kėlė" iki šiol, sportininkus bei trenerius PAĖMĘ ĮKAITAIS eilinį kartą.Tai ką tikrinate, PONAI?
O gal naujai JŪSŲ paskirtos direktorės LOJALUMĄ? Pradėjote abejoti SAVO žmogum? Nes kaip ji dirba ar dirbs tikrinote jau vieną kartą per atranką, o dabar duokite susivokti, įsigilinti į situaciją, nes kaip suprantu, nevisiškai taip jai buvote tą situaciją nušvietę. NEPASITIKITE? Net opozicija linkusi 100 dienų nekritikuoti, nors tos pirmosios šimtas dienų yra kritinis periodas. Matau, kad ir direktorę esate paėmę ĮKAITU - aplinkybių - įkaitu. Surengėte direktoriaus atrankos konkursą gruodžio 23 d., prieš pat Kalėdas ir naujuosius metus, aiškiai suvokdami, kad pakliuvęs į ceitnotą direktorius, ilgai blaškysis toje situacijoje, ne dirbdamas sporto šakos labui, bet glaistydamas jūsų neorganizuotumo pasekmes. Nepalikote laiko pabaigti darbus buvusioje darbovietėje, palikote be tiekimo sutarčių, be sutarčių su personalu, darbininkais, valytojomis. Turbūt du mėnesius iki Naujų metų maniežas nebuvo valomas bei tvarkomas, o ir gerą mėnesį po. KTO TAK STROJIT, GOSPODA? KTO TAK STROJIT.... Nemokat vadovauti, nesugebat, ar...? Greičiausiai ir mokat, ir sugebat, bet ... žinote KĄ DAROTE. Neatleis jums, nes jūs ŽINOTE.
Aišku, gaila, kad direktorė LEIDO TYČIOTIS iš ĮKAITŲ, bet gi, kaip išsiaiškinome, ji irgi ĮKAITĖ.
Guodžia tai, kad įkaitus gina Tarptautinė konvencija dėl kovos su įkaitų ėmimu :)
Lieka atviras klausimas, kaip tas spaudimas visgi paveiks direktorę. Ar ji stos į mūsų, tų kurie nori ATKURTI nustekentą sporto šaką, pusę, ar pasiduos ir prisidės prie ardomosios pertvarkininkų veiklos.
P.S. reformą, tokią kokią esame aptarę su reformininkais, mes palaikėme.
Bet ji dabar vyksta NE TAIP.
2013 m. rugpjūčio 30 d., penktadienis
Įvyko: sprendimui atkurti lengvosios mokyklą pritarta!
Ketvirtadienį, rugpjūčio 29 d., 12:15 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui įsteigti biudžetinę įstaigą Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklą.
Tikriausiai ne taip čia svarbu, kad oficialiai tai pavadinta steigimu, o ne atkūrimu. Projektą pristatęs sporto skyriaus viršininkas Mantas Bagočius neminėjo, kad lengvoji atletika turėjo gerai veikiančią mokyklą, kuri vienos reformos metu buvo uždaryta, o sporto šaka įgrūsta į kolūkį, vadintą BĮ Klaipėdos sporto centru, tačiau pažymėjo, kad centre lengvąjai buvo skirta nepakankamai dėmesio. Gal ir teisingai: to kas buvo - neatkursi, į tą pačią upę neįbrisi...
Tikriausiai ne taip čia svarbu, kad oficialiai tai pavadinta steigimu, o ne atkūrimu. Projektą pristatęs sporto skyriaus viršininkas Mantas Bagočius neminėjo, kad lengvoji atletika turėjo gerai veikiančią mokyklą, kuri vienos reformos metu buvo uždaryta, o sporto šaka įgrūsta į kolūkį, vadintą BĮ Klaipėdos sporto centru, tačiau pažymėjo, kad centre lengvąjai buvo skirta nepakankamai dėmesio. Gal ir teisingai: to kas buvo - neatkursi, į tą pačią upę neįbrisi...
Nors po projekto pristatymo kilo diskusijos, tačiau jos daugiau lietė sporto pertvarką apskritai, o lengvosios mokyklos steigimo klausimas strigo tik keliems aršiausiems pertvarkos priešininkams. Nemažai tarybos narių abejoja pertvarkos tikslingumu, ir to jie neslepia, tačiau lengvosios atletikos klausimu tų abejonių beveik nebuvo. Priešingai: pasisakiusieji parodė, kad supranta sporto šakos bėdas, lūkesčius bei poreikį keisti(s). Skirtingai, nei mums ilgą laiką aiškino dabartiniai (buvę?) sporto šakos administratoriai: esą, niekam Ten sportas nerūpi, niekam mes neįdomūs, nieko Jie nesupranta ir nenori suprasti, ir paaiškinti Jiems nieko neįmanoma.
Mokykla turi pradėti veikti 2014 metų sausio 1 dieną. Iki to dar reiks nuveikti formuojant (kuriant) mokyklos struktūrą, ir čia svarbu, kas imsis vadovauti kūrimo procesui ir apskritai mokyklai. Mokyklos direktorius bus renkamas konkurso būdu ir, reikia manyti, kad kandidatų atsiras. Ir iš tų, dėl kurių neveiklumo ar nekompetencijos ir prireikė daryti sporto pertvarką. Tačiau lengvosios atletikos treneriai jau pareiškė savo nuomonę, kad tie, kurie buvo atsakingi už sporto šakos vystymą ar galėjo padėti ir nieko nepadarė, neturėti pretenduoti. Belieka tikėtis, kad politikai bei savivaldybės administracija bus pakankamai išmintingi, kad suprastų, jog pasirinkus netinkamą kandidatą, visa pertvarka nueis šuniui ant uodegos.
2013 m. rugpjūčio 26 d., pirmadienis
Finišo tiesiojoje
Ketvirtadienį, vėliausiai - penktadienį, bus pritarta biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos steigimui. Miesto Tarybos posėdis vyks dvi dienas, o šis klausimas posėdžio dienotvarkėje yra 15-tas (Dėl biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos steigimo. Pranešėjas M. Bagočius),
tad gali būti sprendžiamas ne pirmąją, o antrąją posėdžio dieną, bus
pritarta biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos
steigimui.
Manau, kad tai tik formalumas, nes mokyklos steigimas yra dalis miesto sporto pertvarkos plano, kuriam jau pritarta miesto tarybos posėdyje 05 30 dieną.(Youtube įrašas)
Jau 2001 metų miesto lengvosios atletikos federacijos sporto šakos vystymo programoje buvo įrašytas punktas apie lengvosios atletikos mokyklos atkūrimą... Ne įkūrimą, bet ATKŪRIMĄ tos gerai ir produktyviai veikusios, tais laikais vadintos Olimpinio rezervo vaikų ir jaunių sporto mokyklos (OR VJSM). Daugelis mokyklų tais laikais buvo VJSM, o šitą priedą "OR" reikėjo užsitarnauti gerais rezultatais ir rodikliais. Už tą OR toje mokykloje dirbantys treneriai gaudavo papildomus 15 ar daugiau procentų prie atlyginimo. Kaip dabar gimnazijų mokytojai gauna priedą už darbą gimnazijose. Mokyklos įkūrimui lengvosios atletikos bendruomenė balsuodama 100 procentų pritarė ir šiemet federacijos surengtame balsavime.
Dar Narsučio reformos įvaryti į kolūkį (BĮ Klaipėdos miesto sporto centras) lengvaatlečiai bandė apeliuoti tiek sporto skyriuje, tiek neoficialiai tuometinės Savivaldybės klerkams, tačiau visur gaudavo neigiamą atsakymą, beje, iš visur skirtingą: Sporto skyrius (tuo metu jam vadovavo buvęs lengvosios atletikos treneris Ignas Pocius) turėjo abejonių, "kaip jūs išlaikysite maniežą", o neoficialiuose pokalbiuose Savivaldybės atsakingieji, pritardami teisėtiems lengvaatlečių siekiams, prašė palaukti, nes nuo Dumbausko pertvarkos praėjo tik kokie tai niekingi 3-4 metai, o reformos taip greitai nedaromos juk.
Visko buvo tam kolūkyje, ir gero ir blogo... Galima buvo dirbti, galima nedirbti. Beveik kaip tame anekdote. "Ką gali daryti? - klausdavo naujai priimamųjų. - ar gali treniruoti?" Jei nelaimėlis atsakydavo, kad jo viso gyvenimo reikalas yra treniruoti, ir jokio kito darbo dirbančio savęs neįsivaizduoja, dažniausiai gaudavo neigiamą atsakymą. Bet jei atsakymas būdavo panašus į "galiu treniruoti, bet galiu ir netreniruoti", prieš tai paklausus: "O kaip reikia?", tai pasisekdavo dažniau... Nes labai jau tie, Norintys Treniruoti, įkyrėdavo, prašydami, o kai kurie (įžūlūs!!!) - net reikalaudami sąlygų: bazių, inventoriaus, aprūpinimo etc. Labiausiai šie suįžūlėdavo Kalėdinių mugių lengvosios atletikos manieže metu, kai visas krikščioniškasis pasaulis gyveno Kristaus gimimo laukimu (3-4 savaites), šiegi : "kur mums treniruotes vykdyti, kaip vaikus išlaikyti???" Jiems taip neįkyriai ir tarp eilučių buvo sufleruojama, kad būkite, geri, nesimaišykite po kojomis ir negadinkite šventės nei sau nei kitiems. Važiuokite kur į kalnus paslidinėti, jei jau tokie nepasėdos, ar ką, tik žurnalus užpildykite ir - į priekį, ir - vperiod!
Sporto mokyklos atkūrimo (na, tiek to - steigimo) tikslas išreikštas Savivaldybės sprendimo projekte: plėtoti lengvosios atletikos sporto šaką, siekiant užtikrinti aukštą sportininkų ugdymo kokybę ir racionalų sporto bazių panaudojimą. Ką čia galima dar pridėti ar prieštarauti? Viskas tikslu ir aišku. Juolab, kad jokios sporto šakos plėtotės nei planų, nei įgyvendinimo jau keliolika metų nebuvo. Nebuvo nei tinkamo vadovavimo, nei rūpesčio. Kaip tik ši situacija ir privedė prie miesto sporto sistemos pertvarkos būtinumo.
Belieka pagirti ir būsimos sporto mokyklos nuostatų kūrėjus; jau vien 16.3 punktas (sudaryti galimybes įstaigos ugdytiniams sportuoti ir gerinti sportinį meistriškumą bei dalyvauti miesto, šalies ir tarptautiniuose renginiuose...) išsklaido visas abejones bei buvusios mokymo įstaigos Sporto centro vadovybės kurtą ir skleistą mitą apie tai, kad Savivaldybėje nėra žmonių, suprantančių sportą, o įkurta mokykla - visų jūsų ilgamečių siekių ir vilčių kapinės... Lengvoji atletika be BĮ Sporto centro - lengvoji, atseit, be ateities... Tačiau įsiskaičius Nuostatų projektą dingsta visi būgštavimai ir abejonės. Nuostatai logiški, aiškūs ir priimtini.
Taigi, esame beveik lengvosios atletikos, kaip sporto šakos, pertvarkos finišo tiesiojoje. Jei taryba šią savaitę balsuos už, 2014 metų sausio 1 dieną turėsime Mokyklą.
Tačiau visos pastangos atgaivinti nustekentą sporto šaką nueis niekais, jei šiam atsinaujinimo procesui vadovauti bus išrinktas (ar paskirtas) kažkas iš senų kadrų, ar nieko lengvosios atletikos sporte neišmanantis, bet turintis viešojo administravimo "patirties", kaip reikalaus konkurso sąlygos. Tada visa pertvarka pavirs tik iškabų pakeitimu.
Miesto lengvosios atletikos treneriai gerai atsimena, kas iš vadovų ir kiek prisidėjo prie sporto šakos plėtojimo, o kas stabdė plėtotę ir gesino bet kokias iniciatyvas. Lengvosios atletikos specialistams ir mėgėjams gerai žinoma situacija, kai finišo tiesiojoje gudrūs taktikai, "atsisėdėję" už nugarų visą kelią juos tempusiems lokomotyvams, pirmieji perkerta finišo juostelę, ir, palaimingai šypsodamiesi, siunčia oro bučinius apstulbusiems žiūrovams.
Neabejotina, kad tokių gudrių taktikų tikrai atsiras, juolab, kad požymiai rodo, kad jau yra besiruošiančių finišo spurtui. Kad paskui vėl stabdytų, juk prigimties nepakeisi.
Tarybos posėdžio darbotvarkė skelbiama adresu: /lit/SAVIVALDYBES-TARYBOS-2013-M-RUGPJUCIO-29-30-D-POSEDZIO-DARBOTVARKE/2297.,
Tarybos posėdžių tiesiogines transliacijas galima stebėti internete /lit/Posedziai/7/6/39.
Manau, kad tai tik formalumas, nes mokyklos steigimas yra dalis miesto sporto pertvarkos plano, kuriam jau pritarta miesto tarybos posėdyje 05 30 dieną.(Youtube įrašas)
Jau 2001 metų miesto lengvosios atletikos federacijos sporto šakos vystymo programoje buvo įrašytas punktas apie lengvosios atletikos mokyklos atkūrimą... Ne įkūrimą, bet ATKŪRIMĄ tos gerai ir produktyviai veikusios, tais laikais vadintos Olimpinio rezervo vaikų ir jaunių sporto mokyklos (OR VJSM). Daugelis mokyklų tais laikais buvo VJSM, o šitą priedą "OR" reikėjo užsitarnauti gerais rezultatais ir rodikliais. Už tą OR toje mokykloje dirbantys treneriai gaudavo papildomus 15 ar daugiau procentų prie atlyginimo. Kaip dabar gimnazijų mokytojai gauna priedą už darbą gimnazijose. Mokyklos įkūrimui lengvosios atletikos bendruomenė balsuodama 100 procentų pritarė ir šiemet federacijos surengtame balsavime.
Dar Narsučio reformos įvaryti į kolūkį (BĮ Klaipėdos miesto sporto centras) lengvaatlečiai bandė apeliuoti tiek sporto skyriuje, tiek neoficialiai tuometinės Savivaldybės klerkams, tačiau visur gaudavo neigiamą atsakymą, beje, iš visur skirtingą: Sporto skyrius (tuo metu jam vadovavo buvęs lengvosios atletikos treneris Ignas Pocius) turėjo abejonių, "kaip jūs išlaikysite maniežą", o neoficialiuose pokalbiuose Savivaldybės atsakingieji, pritardami teisėtiems lengvaatlečių siekiams, prašė palaukti, nes nuo Dumbausko pertvarkos praėjo tik kokie tai niekingi 3-4 metai, o reformos taip greitai nedaromos juk.
Visko buvo tam kolūkyje, ir gero ir blogo... Galima buvo dirbti, galima nedirbti. Beveik kaip tame anekdote. "Ką gali daryti? - klausdavo naujai priimamųjų. - ar gali treniruoti?" Jei nelaimėlis atsakydavo, kad jo viso gyvenimo reikalas yra treniruoti, ir jokio kito darbo dirbančio savęs neįsivaizduoja, dažniausiai gaudavo neigiamą atsakymą. Bet jei atsakymas būdavo panašus į "galiu treniruoti, bet galiu ir netreniruoti", prieš tai paklausus: "O kaip reikia?", tai pasisekdavo dažniau... Nes labai jau tie, Norintys Treniruoti, įkyrėdavo, prašydami, o kai kurie (įžūlūs!!!) - net reikalaudami sąlygų: bazių, inventoriaus, aprūpinimo etc. Labiausiai šie suįžūlėdavo Kalėdinių mugių lengvosios atletikos manieže metu, kai visas krikščioniškasis pasaulis gyveno Kristaus gimimo laukimu (3-4 savaites), šiegi : "kur mums treniruotes vykdyti, kaip vaikus išlaikyti???" Jiems taip neįkyriai ir tarp eilučių buvo sufleruojama, kad būkite, geri, nesimaišykite po kojomis ir negadinkite šventės nei sau nei kitiems. Važiuokite kur į kalnus paslidinėti, jei jau tokie nepasėdos, ar ką, tik žurnalus užpildykite ir - į priekį, ir - vperiod!
Sporto mokyklos atkūrimo (na, tiek to - steigimo) tikslas išreikštas Savivaldybės sprendimo projekte: plėtoti lengvosios atletikos sporto šaką, siekiant užtikrinti aukštą sportininkų ugdymo kokybę ir racionalų sporto bazių panaudojimą. Ką čia galima dar pridėti ar prieštarauti? Viskas tikslu ir aišku. Juolab, kad jokios sporto šakos plėtotės nei planų, nei įgyvendinimo jau keliolika metų nebuvo. Nebuvo nei tinkamo vadovavimo, nei rūpesčio. Kaip tik ši situacija ir privedė prie miesto sporto sistemos pertvarkos būtinumo.
Belieka pagirti ir būsimos sporto mokyklos nuostatų kūrėjus; jau vien 16.3 punktas (sudaryti galimybes įstaigos ugdytiniams sportuoti ir gerinti sportinį meistriškumą bei dalyvauti miesto, šalies ir tarptautiniuose renginiuose...) išsklaido visas abejones bei buvusios mokymo įstaigos Sporto centro vadovybės kurtą ir skleistą mitą apie tai, kad Savivaldybėje nėra žmonių, suprantančių sportą, o įkurta mokykla - visų jūsų ilgamečių siekių ir vilčių kapinės... Lengvoji atletika be BĮ Sporto centro - lengvoji, atseit, be ateities... Tačiau įsiskaičius Nuostatų projektą dingsta visi būgštavimai ir abejonės. Nuostatai logiški, aiškūs ir priimtini.
Taigi, esame beveik lengvosios atletikos, kaip sporto šakos, pertvarkos finišo tiesiojoje. Jei taryba šią savaitę balsuos už, 2014 metų sausio 1 dieną turėsime Mokyklą.
Tačiau visos pastangos atgaivinti nustekentą sporto šaką nueis niekais, jei šiam atsinaujinimo procesui vadovauti bus išrinktas (ar paskirtas) kažkas iš senų kadrų, ar nieko lengvosios atletikos sporte neišmanantis, bet turintis viešojo administravimo "patirties", kaip reikalaus konkurso sąlygos. Tada visa pertvarka pavirs tik iškabų pakeitimu.
Miesto lengvosios atletikos treneriai gerai atsimena, kas iš vadovų ir kiek prisidėjo prie sporto šakos plėtojimo, o kas stabdė plėtotę ir gesino bet kokias iniciatyvas. Lengvosios atletikos specialistams ir mėgėjams gerai žinoma situacija, kai finišo tiesiojoje gudrūs taktikai, "atsisėdėję" už nugarų visą kelią juos tempusiems lokomotyvams, pirmieji perkerta finišo juostelę, ir, palaimingai šypsodamiesi, siunčia oro bučinius apstulbusiems žiūrovams.
Neabejotina, kad tokių gudrių taktikų tikrai atsiras, juolab, kad požymiai rodo, kad jau yra besiruošiančių finišo spurtui. Kad paskui vėl stabdytų, juk prigimties nepakeisi.
Tarybos posėdžio darbotvarkė skelbiama adresu: /lit/SAVIVALDYBES-TARYBOS-2013-M-RUGPJUCIO-29-30-D-POSEDZIO-DARBOTVARKE/2297.,
Tarybos posėdžių tiesiogines transliacijas galima stebėti internete /lit/Posedziai/7/6/39.
2012 m. gruodžio 7 d., penktadienis
Potarifikacinis periodas
Klaipėdos miesto BĮ Sporto centras, tam tikrais atvejais deklaruojantis savo atsakomybę už lengvosios atletikos, kaip sporto
šakos vystymą, du mėnesius buvo užsiėmęs metine tarifikacija. Manau, kad
šį darbą galima buvo padaryti per savaitę, ir - neskubant. Gal koją
pakišo visiškas BĮ Sporto centro darbuotojų informacinių technologijų
neišmanymas, tačiau šis neišmanymas dažnai ištiesia jiems pagalbos ranką
situacijose, kai reikia pateisinti savo neišmanymą kitoje srityje, už
kurią direktorius ir pavaduotojai (turėtų būti) tiesiogiai atsakingi. Ta
sritis - tai VADYBA.
Bet apie neišmanymą reiktų atsargiau kalbėti. Aš nežinau, ar tikrai neišmano šių dalykų mūsų sporto centro vadybininkai, nes šių dalykų neišmanyti yra tas pats, kaip treneriams neišmanyti treniravimo reikalų. Trenerių kompetencijas (gal ir netiesiogiai) kartą per metus įvertina tarifikacinė komisija, įkainodama atliktą darbą per metus valandomis; taip pat už pasiektus rezultatus suteikiamos trenerių kategorijos. Kažkaip tik vadybininkams nereikia prieš nieką atsiskaityti už savo kompetencijas. Kaip čia nekils sąmokslo teorijos minčių, kad vadybininkai vykdo savivaldybės užduotis neskubėti ir nieko labai nevystyti...
Užtempti tarifikacinį periodą administracijai paranku dar ir dėlto, kad tuo periodu labai padidėja vadybininkų reikšmingumas, ypač socialiai bei kitaip pažeidžiamų trenerių akyse. Tada galima manipuliuoti ir laikyti įtampoje nemažą dalį kontingento, juk sprendžiasi trenerio kitų metų atlyginimas. Tarifikacijos periodas toli gražu nėra atviras jau kelinti metai; tarifikacijos rezultatai nėra aptariami, o ir informacija, kuri oficialiai nėra slapta, sunkiai prieinama. Kad ir, pvz., federacijos vyr. treneriui, kuris buvo priverstas oficialiu raštu kreiptis į administracijos vadovę dėl galimybės gauti duomenis apie tarifikaciją el. pavidalu. Jau suėjo keturios savaitės nuo prašymo pateikimo, bet nesulaukta jokio atsakymo, nors ciniškai buvo pažadėta per 10 dienų (kaip kažkokios taisyklės nustato) duoti atsakymą, kodėl nebus suteikti duomenys.
Pagal duomenis, surinktus iš popierinių tarifikacijos lapų, aiškėja keletas tendencijų bei peršasi išvados.
Jau praeitame rašinyje minėjau keletą skaičių, gal kai kurie čia ir pasikartos. Užtarifikuota 310 lengvaatlečių. Iš jų be kategorijos, t.y. paimti iš gatvės - 119. Toliau - iš pirmo žvilgsnio ideali piramidė: 82 sportininkai - III kategorijos, 65 - II-os, 35 - I-os, 7 - NK, 2 - TK. Beje, 18 III-TK sportininkai grupėse įrašyti už brūkšnio, t.y. už juos treneriai valandų negauna. Negana to, tur būt nėra nė vieno trenerio, kuriam nebuvo faktiškai duota mažiau valandų, nei užtarifikuota grupėse.
Įdomūs palyginimai su kitomis sporto šakomis iš to pačio kolūkio. Pradinio rengimo sportininkų turime beveik dvigubai daugiau, nei bet kuri kita sporto šaka kolūkyje; taip pat ir MU grupių. Užtat, didėjant grupių meistriškumui, santykis keičiasi: sunku patikėti, bet MT yra tik dvi grupės ir 12 sportininkų (Murašovų bei M.Krakio) ir viena grupė DM - E.Norvilo, kurioje yra vienas I kat, vienas NK ir vienas TK; kam dar po brūkšniu trys III kat. Zabulionio sportininkai - sunku suvokti. Palyginimui, kitų kolūkiečių duomenys: badmintone - 10 sportininkų DM grupėse, sunkiojoje atletikoje - 35 MT bei 8 DM, o PR - tik 44; irklavime - 26 PR, 28 - MU ir 32 - MT. Išvada paprasta: lengvojoje - vienas žemiausių rodiklių pagal darbo efektyvumą tarp kolūkio sporto šakų. Situacija tokia ir yra, be to, ji dar dirbtinai pakoreguota: grupes galima buvo pakomplektuoti tarp trenerių.
Kaip čia neįtarti, kad tai nėra spaciali priemonė sporto šakos įmidžo sumenkinimui.
Potarifikacinis periodas trunka jau mėnesį. Per jį galima paminėti tik vieną vadybinį sprendimą - grįžti prie varžybų vedimo su kortelėm, kurį uoliai vykdyti ėmėsi grupelė lojalistų.
Netrukus - Kalėdos, Nauji metai. Ir vėl kiti metai - ir jokių realių žingsnių.
Bet apie neišmanymą reiktų atsargiau kalbėti. Aš nežinau, ar tikrai neišmano šių dalykų mūsų sporto centro vadybininkai, nes šių dalykų neišmanyti yra tas pats, kaip treneriams neišmanyti treniravimo reikalų. Trenerių kompetencijas (gal ir netiesiogiai) kartą per metus įvertina tarifikacinė komisija, įkainodama atliktą darbą per metus valandomis; taip pat už pasiektus rezultatus suteikiamos trenerių kategorijos. Kažkaip tik vadybininkams nereikia prieš nieką atsiskaityti už savo kompetencijas. Kaip čia nekils sąmokslo teorijos minčių, kad vadybininkai vykdo savivaldybės užduotis neskubėti ir nieko labai nevystyti...
Užtempti tarifikacinį periodą administracijai paranku dar ir dėlto, kad tuo periodu labai padidėja vadybininkų reikšmingumas, ypač socialiai bei kitaip pažeidžiamų trenerių akyse. Tada galima manipuliuoti ir laikyti įtampoje nemažą dalį kontingento, juk sprendžiasi trenerio kitų metų atlyginimas. Tarifikacijos periodas toli gražu nėra atviras jau kelinti metai; tarifikacijos rezultatai nėra aptariami, o ir informacija, kuri oficialiai nėra slapta, sunkiai prieinama. Kad ir, pvz., federacijos vyr. treneriui, kuris buvo priverstas oficialiu raštu kreiptis į administracijos vadovę dėl galimybės gauti duomenis apie tarifikaciją el. pavidalu. Jau suėjo keturios savaitės nuo prašymo pateikimo, bet nesulaukta jokio atsakymo, nors ciniškai buvo pažadėta per 10 dienų (kaip kažkokios taisyklės nustato) duoti atsakymą, kodėl nebus suteikti duomenys.
Pagal duomenis, surinktus iš popierinių tarifikacijos lapų, aiškėja keletas tendencijų bei peršasi išvados.
Jau praeitame rašinyje minėjau keletą skaičių, gal kai kurie čia ir pasikartos. Užtarifikuota 310 lengvaatlečių. Iš jų be kategorijos, t.y. paimti iš gatvės - 119. Toliau - iš pirmo žvilgsnio ideali piramidė: 82 sportininkai - III kategorijos, 65 - II-os, 35 - I-os, 7 - NK, 2 - TK. Beje, 18 III-TK sportininkai grupėse įrašyti už brūkšnio, t.y. už juos treneriai valandų negauna. Negana to, tur būt nėra nė vieno trenerio, kuriam nebuvo faktiškai duota mažiau valandų, nei užtarifikuota grupėse.
Įdomūs palyginimai su kitomis sporto šakomis iš to pačio kolūkio. Pradinio rengimo sportininkų turime beveik dvigubai daugiau, nei bet kuri kita sporto šaka kolūkyje; taip pat ir MU grupių. Užtat, didėjant grupių meistriškumui, santykis keičiasi: sunku patikėti, bet MT yra tik dvi grupės ir 12 sportininkų (Murašovų bei M.Krakio) ir viena grupė DM - E.Norvilo, kurioje yra vienas I kat, vienas NK ir vienas TK; kam dar po brūkšniu trys III kat. Zabulionio sportininkai - sunku suvokti. Palyginimui, kitų kolūkiečių duomenys: badmintone - 10 sportininkų DM grupėse, sunkiojoje atletikoje - 35 MT bei 8 DM, o PR - tik 44; irklavime - 26 PR, 28 - MU ir 32 - MT. Išvada paprasta: lengvojoje - vienas žemiausių rodiklių pagal darbo efektyvumą tarp kolūkio sporto šakų. Situacija tokia ir yra, be to, ji dar dirbtinai pakoreguota: grupes galima buvo pakomplektuoti tarp trenerių.
Kaip čia neįtarti, kad tai nėra spaciali priemonė sporto šakos įmidžo sumenkinimui.
Potarifikacinis periodas trunka jau mėnesį. Per jį galima paminėti tik vieną vadybinį sprendimą - grįžti prie varžybų vedimo su kortelėm, kurį uoliai vykdyti ėmėsi grupelė lojalistų.
Netrukus - Kalėdos, Nauji metai. Ir vėl kiti metai - ir jokių realių žingsnių.
2012 m. gruodžio 5 d., trečiadienis
Po TARIFIKACIJOS - in corpore...
...turėtų atsistatydinti tie, kurie deklaruoja atsakomybę už Klaipėdos miesto lengvosios atletikos, kaip sporto šakos, padėtį ir likimą. O tokių deklaruojančių tėra du: miesto lengvosios atletikos federacija ir BĮ Sporto centras. Jei, žinoma, tos organizacijos yra orientuotos į rezultatų bei tikslo siekimą.
Įdomi šių organizacijų (priešybių?) vienybė ir kova. Kovoja jie dėl įtakos zonų, įrodinėja savo teisę būti "sporto šaką vienijančiu modeliu". Ir turi juos panašų bruožą, aplinkybę: vienas ir tas pats asmuo užima tokią pačią strateginę poziciją - antrojo, taip vadinamo kontaktinio, asmens. Ši pozicija karaliaus Liudviko XIV laikais buvo pavadinta pilkąja. Asmuo šioje pozicijoje kaip ir nevadovauja, bet valdo. Ir tada, ir dabar sąvoka "pilkasis kardinolas" yra neoficialios valdžios ekvivalentas, gudrumo ir klastos simbolis. Mūsų minimose organizacijose tas kontaktinis asmuo turi skirtingus pavadinimus: vienoje jis - direktoriaus pavaduotoja, kitoje - viceprezidentė.
Kontaktiniu asmeniu pavadinti paskatino elektroninis Lietuvos lengvosios atletikos federacijos laiškas, persiųstas visiems šios organizacijos nariams, su prašymu patikslinti "kontaktinio asmens" pavardę. Peržiūrėjęs ilgą sąrašą laiško gavėjų, pastebėjau, kad dalis jų pavadinimų yra organizacijos vardas (pvz "baltai" ar "maratonas"), o kitų - tiesiog asmeninė pavardė ir\ar vardas. Pasigedau Klaipėdos lengvosios atletikos pašto adreso; vietoje jo - kontaktinio asmens asmeninis paštas. Vėl gi asociacija su Liudviko XIV laikais (Valstybė - tai aš!).
Betgi, grįžkime prie tarifikacijos. Kuo gi blogi tie tarifikacijos rodikliai? Žinoma, reikia atidžiau paanalizuoti, o tam reiktų juos susisteminti, t.y. suvesti į duomenų bazės formatą, palyginti su ankstesnių metų rodikliais, bet jų paprasčiausiai nėra. Visi tie, iš esmės, popieriniai sąrašai nepasiduoda analizei.
Tačiau net ir greitosiomis apžvelgus, matosi keletas tendencijų. Iš 310 užtarifikuotų moksleivių net 119 - be kategorijos. T.y. iš darželio. Ką daryti Lengvosios atletikos sporto mokykloje vaikams be kategorijos? Paruošiamojoje grupėje jiems vieta, arba mokyklos sporto būrelyje. Didelio meistriškumo grupėje - 3 sportininkai (be prikergtų 3 III kategorijos, kurie yra už brūkšnio), meistriškumo tobulinimo - 10 žmonių (vienoje grupėje - 6, kitoje - 4). Vadinasi, iš 310 moksleivių, meistriškumą tobulina tik 13 žmonių! Už, taip vadinamo, brūkšnio lieka dalis Nacionalinės kategorijos sportininkų, o, pvz, Tarptautinės klasės sportininkė, šių metų Europos čempionato Helsinkyje finalininkė Natalija Piliušina nusiųsta pasitobulinti pradinio rengimo grupėje, užtat trečiaatskyrininkis Motiejus ir dar du jo draugai - didelio meistriškumo grupėje puikuojasi.
O gal čia viskas gerai, gal yra kažkokių motyvų ar tarifikacijos sudarymo principų, kurie sunkiai suprantami masėms? tačiau susirinkime, skirtame tarifikacijos rezultatų aptarimui, šiam klausimui kontaktinis asmuo skyrė 2 minutes, iš atminties pavardijęs, kiek kam valandų skirta. Ir tik tada, kai susirinkę treneriai jau kilo nuo kėdžių, kažkuriam iš trenerių pareplikavus, kad juk buvome susirinkę aptarti...
Kaip čia nekils mintis, kad vykdomas savivaldybės užsakymas visomis priemonėmis riboti ir neleisti subujoti sportui mieste.
Čia - trenerio Beržo nuomonė.
Įdomi šių organizacijų (priešybių?) vienybė ir kova. Kovoja jie dėl įtakos zonų, įrodinėja savo teisę būti "sporto šaką vienijančiu modeliu". Ir turi juos panašų bruožą, aplinkybę: vienas ir tas pats asmuo užima tokią pačią strateginę poziciją - antrojo, taip vadinamo kontaktinio, asmens. Ši pozicija karaliaus Liudviko XIV laikais buvo pavadinta pilkąja. Asmuo šioje pozicijoje kaip ir nevadovauja, bet valdo. Ir tada, ir dabar sąvoka "pilkasis kardinolas" yra neoficialios valdžios ekvivalentas, gudrumo ir klastos simbolis. Mūsų minimose organizacijose tas kontaktinis asmuo turi skirtingus pavadinimus: vienoje jis - direktoriaus pavaduotoja, kitoje - viceprezidentė.
Kontaktiniu asmeniu pavadinti paskatino elektroninis Lietuvos lengvosios atletikos federacijos laiškas, persiųstas visiems šios organizacijos nariams, su prašymu patikslinti "kontaktinio asmens" pavardę. Peržiūrėjęs ilgą sąrašą laiško gavėjų, pastebėjau, kad dalis jų pavadinimų yra organizacijos vardas (pvz "baltai" ar "maratonas"), o kitų - tiesiog asmeninė pavardė ir\ar vardas. Pasigedau Klaipėdos lengvosios atletikos pašto adreso; vietoje jo - kontaktinio asmens asmeninis paštas. Vėl gi asociacija su Liudviko XIV laikais (Valstybė - tai aš!).
Betgi, grįžkime prie tarifikacijos. Kuo gi blogi tie tarifikacijos rodikliai? Žinoma, reikia atidžiau paanalizuoti, o tam reiktų juos susisteminti, t.y. suvesti į duomenų bazės formatą, palyginti su ankstesnių metų rodikliais, bet jų paprasčiausiai nėra. Visi tie, iš esmės, popieriniai sąrašai nepasiduoda analizei.
Tačiau net ir greitosiomis apžvelgus, matosi keletas tendencijų. Iš 310 užtarifikuotų moksleivių net 119 - be kategorijos. T.y. iš darželio. Ką daryti Lengvosios atletikos sporto mokykloje vaikams be kategorijos? Paruošiamojoje grupėje jiems vieta, arba mokyklos sporto būrelyje. Didelio meistriškumo grupėje - 3 sportininkai (be prikergtų 3 III kategorijos, kurie yra už brūkšnio), meistriškumo tobulinimo - 10 žmonių (vienoje grupėje - 6, kitoje - 4). Vadinasi, iš 310 moksleivių, meistriškumą tobulina tik 13 žmonių! Už, taip vadinamo, brūkšnio lieka dalis Nacionalinės kategorijos sportininkų, o, pvz, Tarptautinės klasės sportininkė, šių metų Europos čempionato Helsinkyje finalininkė Natalija Piliušina nusiųsta pasitobulinti pradinio rengimo grupėje, užtat trečiaatskyrininkis Motiejus ir dar du jo draugai - didelio meistriškumo grupėje puikuojasi.
O gal čia viskas gerai, gal yra kažkokių motyvų ar tarifikacijos sudarymo principų, kurie sunkiai suprantami masėms? tačiau susirinkime, skirtame tarifikacijos rezultatų aptarimui, šiam klausimui kontaktinis asmuo skyrė 2 minutes, iš atminties pavardijęs, kiek kam valandų skirta. Ir tik tada, kai susirinkę treneriai jau kilo nuo kėdžių, kažkuriam iš trenerių pareplikavus, kad juk buvome susirinkę aptarti...
Kaip čia nekils mintis, kad vykdomas savivaldybės užsakymas visomis priemonėmis riboti ir neleisti subujoti sportui mieste.
Čia - trenerio Beržo nuomonė.
2012 m. liepos 27 d., penktadienis
Pasiruošimui niekas netrukdo
Šiandien Londone - Olimpinių žaidynių atidarymas.
O lygiai po savaitės, penktadienį, savo jau antroje olimpiadoje, į 100m startą stos Lina Grinčikaitė. Dar po dviejų dienų - ir antroji Klaipėdos atstovė Eglė Staišiūnaitė, olimpinį normatyvą 400m barjeriniame bėgime įvykdžiusi Europos čempionate Helsinkyje prieš mėnesį ir pasinaudojusi bene paskutine galimybe iškovoti olimpinį kelialapį.
Susiklosčius aplinkybėms, merginos tapo vienintelėmis Klaipėdos atstovėmis olimpiadoje. Per visą Klaipėdos lengvosios atletikos sporto istoriją turėjome tris olimpiečius: 1980 metais Maskvoje ietį mėtė Jadvyga Putinienė, 1992 metais Barselonoje kūjį - Benjaminas Viluckis. 2008 metų Pekine Lina Grinčikaitė užėmė aukštą 14-tą vietą 100m bėgime. Eglė Staišiūnaitė tapo ketvirtąja miesto olimpiete, ir tradicinėse Klaipėdos olimpiečių taurės varžybose teks įtraukti naują rungtį - 400m barjerinį bėgimą.
Merginos varžyboms ruošiasi Klaipėdoje. Linos treneris Edmundas Norvilas papasakojo, kad nepasinaudojo galimybėmis surengti stovyklą kur nors toliau nuo namų, pasirinko Klaipėdą. "Labai daug jėgų ir energijos iš Linos pareikalavo kova už Olimpinį kelialapį, dabar norisi susikaupti ir ramiai ruoštis startui"- sakė treneris. Na o Eglė su treneriu Donatu Senkumi "stovyklauja" Smiltynėje.
Niekada viešoje erdvėje netrūksta kalbų apie "olimpinius turistus" - taip pašiepiami atletai, kurie Olimpinėse žaidynėse neturi šansų iškovoti olimpinių medalių arba bent išsikovoti vietą finale. Būkime realistai - klaipėdietės medalių neparveš. "Būtume patenkinti, jei prasimuštume į pusfinalį"- apie tikslus atviravo E.Norvilas. "Šiuolaikiniame sporte konkurencija - didžiulė. Lenktyniauja sistemos, šalys, mokslo ir medicinos laboratorijos. Jau ir krepšinio apžvalgininkų leksikone atsirado ir dažnai naudojama frazė: krepšinį dabar visi moka žaisti... Jasikevičius po atrankos turnyro pasakė viename interviu, kad Lietuvos rinktinei jau vien patekimas į finalinį turnyrą - didelis pasiekimas. Tai gal visiems patekimas į Olimpiadą - pasiekimas? Be jokios abejonės, Lina nusiteikusi kovoti už kuo aukštesnę vietą, ir savo startais yra įrodžiusi, kad turi nugalėtojos charakterį."
Belieka pasidžaiugti, kad Klaipėdos sportininkių pasiruošimui netrukdo bei savo dėmesiu neįkyri žiniasklaida (kaip kokiame Kaune ar Vilniuje), o miesto sporto strategai, deklaruojantys, kad miesto savivaldybė neatsakinga už didelio meistriškumo sportininkų rengimą, lygina Lietuvos Tautinio Olimpinio komiteto išduotus kostiumus, idant ten, Londone, neatsiliktų grakštumu nuo vietinių "dendžių".
Kas keturi metai į Olimpiadų sostines išvyksta geriausi iš geriausių...
O lygiai po savaitės, penktadienį, savo jau antroje olimpiadoje, į 100m startą stos Lina Grinčikaitė. Dar po dviejų dienų - ir antroji Klaipėdos atstovė Eglė Staišiūnaitė, olimpinį normatyvą 400m barjeriniame bėgime įvykdžiusi Europos čempionate Helsinkyje prieš mėnesį ir pasinaudojusi bene paskutine galimybe iškovoti olimpinį kelialapį.
Susiklosčius aplinkybėms, merginos tapo vienintelėmis Klaipėdos atstovėmis olimpiadoje. Per visą Klaipėdos lengvosios atletikos sporto istoriją turėjome tris olimpiečius: 1980 metais Maskvoje ietį mėtė Jadvyga Putinienė, 1992 metais Barselonoje kūjį - Benjaminas Viluckis. 2008 metų Pekine Lina Grinčikaitė užėmė aukštą 14-tą vietą 100m bėgime. Eglė Staišiūnaitė tapo ketvirtąja miesto olimpiete, ir tradicinėse Klaipėdos olimpiečių taurės varžybose teks įtraukti naują rungtį - 400m barjerinį bėgimą.
Merginos varžyboms ruošiasi Klaipėdoje. Linos treneris Edmundas Norvilas papasakojo, kad nepasinaudojo galimybėmis surengti stovyklą kur nors toliau nuo namų, pasirinko Klaipėdą. "Labai daug jėgų ir energijos iš Linos pareikalavo kova už Olimpinį kelialapį, dabar norisi susikaupti ir ramiai ruoštis startui"- sakė treneris. Na o Eglė su treneriu Donatu Senkumi "stovyklauja" Smiltynėje.
Niekada viešoje erdvėje netrūksta kalbų apie "olimpinius turistus" - taip pašiepiami atletai, kurie Olimpinėse žaidynėse neturi šansų iškovoti olimpinių medalių arba bent išsikovoti vietą finale. Būkime realistai - klaipėdietės medalių neparveš. "Būtume patenkinti, jei prasimuštume į pusfinalį"- apie tikslus atviravo E.Norvilas. "Šiuolaikiniame sporte konkurencija - didžiulė. Lenktyniauja sistemos, šalys, mokslo ir medicinos laboratorijos. Jau ir krepšinio apžvalgininkų leksikone atsirado ir dažnai naudojama frazė: krepšinį dabar visi moka žaisti... Jasikevičius po atrankos turnyro pasakė viename interviu, kad Lietuvos rinktinei jau vien patekimas į finalinį turnyrą - didelis pasiekimas. Tai gal visiems patekimas į Olimpiadą - pasiekimas? Be jokios abejonės, Lina nusiteikusi kovoti už kuo aukštesnę vietą, ir savo startais yra įrodžiusi, kad turi nugalėtojos charakterį."
Belieka pasidžaiugti, kad Klaipėdos sportininkių pasiruošimui netrukdo bei savo dėmesiu neįkyri žiniasklaida (kaip kokiame Kaune ar Vilniuje), o miesto sporto strategai, deklaruojantys, kad miesto savivaldybė neatsakinga už didelio meistriškumo sportininkų rengimą, lygina Lietuvos Tautinio Olimpinio komiteto išduotus kostiumus, idant ten, Londone, neatsiliktų grakštumu nuo vietinių "dendžių".
Kas keturi metai į Olimpiadų sostines išvyksta geriausi iš geriausių...
2012 m. birželio 27 d., trečiadienis
Helsinkyje - trys klaipėdietės
To dar nebuvo: ryt Helsinkyje prasidedančiame Europos lengvosios atletikos čempionate dalyvauja trys Klaipėdos atstovai. Tiksliau - atstovės.
Pirmąją varžybų dieną startuos dvi klaipėdietės. Jau 10:16 ryte trečiame 100m atrankos bėgime startuos Lina Grinčikaitė. Į pusfinalį čia patenka 3 pirmos iš kiekvieno bėgimo bei 4 su geriausiais laikais. 14:38 400m barjerinio bėgimo antrame bėgime startuoja Eglė Staišiūnaitė. Norint patekti į pusfinalį čia reikia užimti bent trečią vietą. Dar keturios bėgikės į finalą patenka su geriausiais laikais. Natalija Piliušina 800m bėgime startuos ketvirtadienį.
Pirmąją varžybų dieną startuos dvi klaipėdietės. Jau 10:16 ryte trečiame 100m atrankos bėgime startuos Lina Grinčikaitė. Į pusfinalį čia patenka 3 pirmos iš kiekvieno bėgimo bei 4 su geriausiais laikais. 14:38 400m barjerinio bėgimo antrame bėgime startuoja Eglė Staišiūnaitė. Norint patekti į pusfinalį čia reikia užimti bent trečią vietą. Dar keturios bėgikės į finalą patenka su geriausiais laikais. Natalija Piliušina 800m bėgime startuos ketvirtadienį.
2012 m. birželio 26 d., antradienis
Vidurvasarį pradėjo eižėti ledai
Praeitą savaitę į savo pirmąjį posėdį po dvejų su puse metų rinkosi naujoji miesto federacijos valdyba. Dienotvarkėje - keturi numatyti klausimai, o dar vienas klausimas pasiūlytas svarstymui posėdžio metu.
Valdyba, suformuota federacijos susirinkime prieš mėnesį, tada neišsirinko pirmininko. Tad pirmiausia tai ir buvo atlikta. Valdybos pirmininku vienbalsiai išrinktas federacijos prezidentas Benjaminas Viluckis. Beje, visi kiti klausimai taip pat buvo išspręsti vienbalsiai...
Pirmiausia, niekas nepaprieštaravo prezidento ketinimams dar šiemet kažką reikšmingo atlikti lengvosios atletikos labui. Benjaminas Viluckis siūlė surengti geriausiųjų sezono lengvaatlečių apdovanojimo vakarą, sutvarkyti miesto federacijos buveinę adresu Taikos 54 (Lengvosios atletikos maniežas), pritraukti papildomų lėšų miesto rinktinės aprūpinimui, likusių šių metų federacijos renginių (varžybų) finansavimui. Geriausiųjų atletų reitingavimo nuostatai pavesti paruošti trenerių tarybai, o už papildomų lėšų pritraukimą atsakingi federacijos prezidentas ir viceprezidentė.
O svarbiausias susirinkimo akcentas - veiklos gairės sekančiam olimpiniam ciklui. Nutarta, kad jos bus detalizuotos sporto šakos plėtros programoje, kurią pavesta paruošti darbinei grupei (vadovas - M.Tumėnas, nariai: E.Norvilas, V.Jurgelevičius, R.Beržinskas, E.Smilga). O šios programos reikšmingiausias akcentas - miesto lengvosios atletikos sporto mokyklos atkūrimas. Ši nuostata federacijos programoje įrašyta dar 2000-siais metais, vėliau nukišta į gilesnius stalčius, bet niekada nebuvo užmiršta. Ar reikia pakartoti, kad ši nuostata, kaip ir kitos, priimta vienbalsiai?
Opi situacija - ryšiai su žiniasklaida, visuomene. Čia, matyt, atstovui spaudai reikia kažkokių ypatingų sugebėjimų, kad informacija "žinių skleidėjams" (pakabinta mano) pataptų reikšminga ir skleidi (naujadaras?)... Ryšiams su visuomene bei žiniasklaida užmegzti patikėta viceprezidentei Raimondai Murašovienei.
Posėdyje pritarta nuostatai glaudžiai bendradarbiauti su apskrities lengvosios atletikos federacija, kurios prezidentu prieš keletą mėnesių išrinktas buvęs lengvaatletis, dabar Balticum bendrovės direktorius Virginijus Jurgelevičius. Artimiausios bendradarbiavimo sritys - bendra varžybų sistema bei talentų paieškos ir realizacijos problemos.
Valdybos posėdyje be dėmesio neliko ir kontraversiškoji "atlyginimo už neformalųjį ugdymą" tema. Jau du ketvirčius galioja įsakas rinkti mokesčius, tad pats laikas pasverti, kas čia gerai, o kas nesuveikė pagal projektą. Analizę pavesta padaryti ir pateikti išvadas treneriui E.Norvilui bei BĮ Klaipėdos sporto centras direktoriaus pavaduotojai R.Murašovienei.
Ledai pajudėjo? Ponai prisiekusieji tarėjai, ledas tik pradeda eižėti... Sekantis valdybos posėdis - liepos 21 dieną.
Valdyba, suformuota federacijos susirinkime prieš mėnesį, tada neišsirinko pirmininko. Tad pirmiausia tai ir buvo atlikta. Valdybos pirmininku vienbalsiai išrinktas federacijos prezidentas Benjaminas Viluckis. Beje, visi kiti klausimai taip pat buvo išspręsti vienbalsiai...
Pirmiausia, niekas nepaprieštaravo prezidento ketinimams dar šiemet kažką reikšmingo atlikti lengvosios atletikos labui. Benjaminas Viluckis siūlė surengti geriausiųjų sezono lengvaatlečių apdovanojimo vakarą, sutvarkyti miesto federacijos buveinę adresu Taikos 54 (Lengvosios atletikos maniežas), pritraukti papildomų lėšų miesto rinktinės aprūpinimui, likusių šių metų federacijos renginių (varžybų) finansavimui. Geriausiųjų atletų reitingavimo nuostatai pavesti paruošti trenerių tarybai, o už papildomų lėšų pritraukimą atsakingi federacijos prezidentas ir viceprezidentė.
O svarbiausias susirinkimo akcentas - veiklos gairės sekančiam olimpiniam ciklui. Nutarta, kad jos bus detalizuotos sporto šakos plėtros programoje, kurią pavesta paruošti darbinei grupei (vadovas - M.Tumėnas, nariai: E.Norvilas, V.Jurgelevičius, R.Beržinskas, E.Smilga). O šios programos reikšmingiausias akcentas - miesto lengvosios atletikos sporto mokyklos atkūrimas. Ši nuostata federacijos programoje įrašyta dar 2000-siais metais, vėliau nukišta į gilesnius stalčius, bet niekada nebuvo užmiršta. Ar reikia pakartoti, kad ši nuostata, kaip ir kitos, priimta vienbalsiai?
Opi situacija - ryšiai su žiniasklaida, visuomene. Čia, matyt, atstovui spaudai reikia kažkokių ypatingų sugebėjimų, kad informacija "žinių skleidėjams" (pakabinta mano) pataptų reikšminga ir skleidi (naujadaras?)... Ryšiams su visuomene bei žiniasklaida užmegzti patikėta viceprezidentei Raimondai Murašovienei.
Posėdyje pritarta nuostatai glaudžiai bendradarbiauti su apskrities lengvosios atletikos federacija, kurios prezidentu prieš keletą mėnesių išrinktas buvęs lengvaatletis, dabar Balticum bendrovės direktorius Virginijus Jurgelevičius. Artimiausios bendradarbiavimo sritys - bendra varžybų sistema bei talentų paieškos ir realizacijos problemos.
Valdybos posėdyje be dėmesio neliko ir kontraversiškoji "atlyginimo už neformalųjį ugdymą" tema. Jau du ketvirčius galioja įsakas rinkti mokesčius, tad pats laikas pasverti, kas čia gerai, o kas nesuveikė pagal projektą. Analizę pavesta padaryti ir pateikti išvadas treneriui E.Norvilui bei BĮ Klaipėdos sporto centras direktoriaus pavaduotojai R.Murašovienei.
Ledai pajudėjo? Ponai prisiekusieji tarėjai, ledas tik pradeda eižėti... Sekantis valdybos posėdis - liepos 21 dieną.
2012 m. gegužės 29 d., antradienis
Federacija: kaupia jėgas ar ilsisi ramybėje?
Ketvirtadienį Klaipėdos miesto Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Benjaminas Viluckis kviečia neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Dienotvarkėje - trys pagrindiniai klausimai: valdybos suformavimas, pareigybių rinkimai, veiklos gairių nustatymas.
Gal valdybos darbo stilius kitoks? Gal ne posėdžiuose laiką gaišina, o daro realius darbus?
Neseniai informacinėse priemonėse pasirodė informacija, kad neseniai Klaipėdoje įkurta žiemos sporto šakų federacija prisistatė visuomenei, pateikdama savo veiklos tikslus, programą ir konkretų projektą - žiemos sporto šakų areną, kurią galima būtų statyti kartu su baseinu. O Klaipėdoje seniai įkurta Lengvosios atletikos federacija per pastaruosius dešimt ar daugiau metų nesukūrė jokios sporto šakos plėtojimo programos, nesuformulavo savo tikslų bei nepristatė jų jokiai visuomenei, valdžiai ar vertinimo komisijoms, skirstančioms sporto šakų plėtros programų lėšas.
Lėšos, bazės ir taip vadinami kadrai - štai tos trys stalo kojos, ant kurių laikosi sporto šaka, mėgsta kartoti M.Tumėnas. "Šviesaus atminimo Lietuvos lengvosios atletikos vyr. treneris A.Karpavičius kviesdavosi mane, dar jauną mokyklos direktorių į tarybos posėdžius "sėdėti ir klausytis". Daug išmokau, supratau tada. Ir kas yra tie kertiniai akmenys - taipogi."
Reali parama - atlyginimai treneriams ir vadybininkams, bei lėšos mokomajam darbui, skiriamos per BĮ Sporto centrą. Tik santykis mokos fondo ir įsisavinamų (apyvartinių) lėšų - labai jau neigiamas. Apverstume daug daugiau, nuveiktume daug daugiau, bet ... reikia gauti užsakymų.
Dar vienas šaltinis - projektų rėmimas. Du metus iš eilės projektų vertinimo komisijos federacijos pateiktus projektus įvertino 1500 Lt ir 2000 Lt. Čia - plėtros programos vykdymui, tarptautinių ryšių plėtojimui, meistriškumo ugdymui... Netiki federacija ar federacija nepateikia projektų...
Galų gale, jei finansavimas būtų toks, koks gauna krepšinis ar futbolas, tikrai turėtume po vieną kitą olimpietį per keturmetį, reprezentuojantį miestą, ir visa piramidė būtų išlaikyta.
Bazės. Puikus Lietuvos sąlygomis uždaras maniežas, ir visiška betvarkė miesto stadione. Nėra ką čia ir pridurti. Ir jei futbolininkai tikrai ant dirvono negali gerai žaisti, bėgioti galima ir miške.
Kadrai. Kitaip tariant, sportininkai, treneriai, vadybininkai, medicinos personalas. Labiausiai atsiliekanti grandis - vadyba, nekalbant apie mediciną, kurios apskritai nėra. Vyriausiasis vadybininkas, Sporto centro direktorius, prižiūrintis 14 sporto šakų, su lengvaatlečiais pasitarti buvo susitikęs po dviejų su puse metų pertraukos, kai reikėjo duoti nurodymus, kaip rinkti iš vaikų pinigus. Beveik nebeturime suaugusių sportininkų, išskyrus Liną Grinčikaitę; pora trejetas merginų studijuoja JAV ir formaliai dar atstovauja Lietuvai ir Klaipėdai, bet jau pasigirsta balsų, kad tai - nebe mūsų žmonės. "Mums tokių nereikia, mums tokių negaila". Kai kurie treneriai dar sugeba paruošti Europos jaunių, jaunimo čempionatų dalyvius, tačiau dešimtmetį padirbę esamomis sąlygomis, praranda motyvaciją bei entuziazmą.
Tai gal laikas atleisti stabdžius?
Stabdžiai - tobuliausia grandis sistemoje
Atrodo, kad federacijos mašinoje galingiausia grandis - stabdžiai. Mašinoje, kurioje vairuotojas laiko įsikibęs ne vairą, o rankinius stabdžius, be to - abiem rankom, o kojomis spaudžia ne akseleratorių, o taipogi stabdžius, įsirežęs tarsi irkluotojas prieš grybšnį. Šalia sėdi INSTRUKTORIUS su sava koreguojančia stabdžių sistema, jei vairuotojas staiga užsimirštų.Federacijos mechanizmas stringa
2009 metų rudenį dviem metams išrinkta valdyba surengė kelis posėdžius ir pusantrų metų nebesirinko. Nebuvo surengtas ir metinis - ataskaitinis, o kai atėjo 2011 metų ruduo ir laikas atsiskaityti už veiklą (ar neveiklumą) visiems federacijos šulams visuotiniame narių susirinkime, susirinkimo data keletą kartų buvo nukeliama, o pagaliau įvykęs susirinkimas, kuriame nebuvo išklausyta jokia ataskaita, paliko galioti ankstesnės sudėties valdybą. Vienas atsistatydinęs iš valdybos narys išpranašavo, kad tos sudėties ir struktūros valdyba nesirinks ir nieko nedirbs. Praėjo jau beveik pusė metų, pranašystė pildosi.Gal valdybos darbo stilius kitoks? Gal ne posėdžiuose laiką gaišina, o daro realius darbus?
Neseniai informacinėse priemonėse pasirodė informacija, kad neseniai Klaipėdoje įkurta žiemos sporto šakų federacija prisistatė visuomenei, pateikdama savo veiklos tikslus, programą ir konkretų projektą - žiemos sporto šakų areną, kurią galima būtų statyti kartu su baseinu. O Klaipėdoje seniai įkurta Lengvosios atletikos federacija per pastaruosius dešimt ar daugiau metų nesukūrė jokios sporto šakos plėtojimo programos, nesuformulavo savo tikslų bei nepristatė jų jokiai visuomenei, valdžiai ar vertinimo komisijoms, skirstančioms sporto šakų plėtros programų lėšas.
Ar federacijai nėra kas veikti?
Miesto kultūros ir sporto strategų akyse lengvoji atletika, atrodo, tėra tik keleto sporto būrelių samplaika. Vis dar prioritetine laikoma sporto šaka mieste yra žemiausioje padėtyje per visą jos gyvavimo istoriją. Kas geriau tai žino ir jaučia, jei ne Mykolas Tumėnas, menantis visą sporto šakos istoriją nuo pokario laikų, aktyviausiai iš visų prisidėjęs prie jos kūrimo ir puoselėjimo. Lietuvos nusipelnęs treneris, ilgametis miesto Olimpinio rezervo sporto mokyklos direktorius, prisimena, kaip buvo rūpinamasi lengvąja atletika ir sportu apskritai, na kad ir A.Žaliui vadovaujant. "Delnai prakaituodavo, kai pasikvietęs klausdavo, ko mums trūksta, kad kiltų sportinis meistriškumas. Lėšų? Bazių? Kadrų? Pralaimėjimų Šiauliams tuo metu niekas nebūtų supratęs ir atjautęs. Mes ir nepralaimėdavome... Įdomu buvo dirbti..."Lėšos, bazės ir taip vadinami kadrai - štai tos trys stalo kojos, ant kurių laikosi sporto šaka, mėgsta kartoti M.Tumėnas. "Šviesaus atminimo Lietuvos lengvosios atletikos vyr. treneris A.Karpavičius kviesdavosi mane, dar jauną mokyklos direktorių į tarybos posėdžius "sėdėti ir klausytis". Daug išmokau, supratau tada. Ir kas yra tie kertiniai akmenys - taipogi."
Kertiniai akmenys
Lėšos. Pagal 2010 m. gruodžio 23 d. Savivaldybės taryboje priimta Klaipėdos miesto gyventojų fizinio aktyvumo didinimo ir sporto šakų plėtojimo programa, kurioje pabrėžta, kad "būtina koncentruoti lėšas toms sporto šakoms, kurios prieinamos ir reikšmingos gyventojams, turi pakankamai sporto specialistų ir trenerių, išvystytą sporto infrastruktūrą, taip pat ir natūralią gamtinę sportuoti tinkamą aplinką." Atrodo, kad rašyta apie lengvąją atletiką. Savivaldybėje manoma, kad tos lėšos tikrai koncentruojamos, ir lengvajai jų pakankamai daug skiriama. Mat čia viskas priklauso nuo skaičiavimo metodikų. Pirmiausia, didelė dalis lėšų, skirtų miesto sporto infrastruktūrai išlaikyti yra tiesiog užskaitomos sporto šakoms. Ir čia tikrai liūto dalis skiriama lengvajai atletikai: pusė maniežo, trečdalis stadiono išlaidų.
Reali parama - atlyginimai treneriams ir vadybininkams, bei lėšos mokomajam darbui, skiriamos per BĮ Sporto centrą. Tik santykis mokos fondo ir įsisavinamų (apyvartinių) lėšų - labai jau neigiamas. Apverstume daug daugiau, nuveiktume daug daugiau, bet ... reikia gauti užsakymų.
Dar vienas šaltinis - projektų rėmimas. Du metus iš eilės projektų vertinimo komisijos federacijos pateiktus projektus įvertino 1500 Lt ir 2000 Lt. Čia - plėtros programos vykdymui, tarptautinių ryšių plėtojimui, meistriškumo ugdymui... Netiki federacija ar federacija nepateikia projektų...
Galų gale, jei finansavimas būtų toks, koks gauna krepšinis ar futbolas, tikrai turėtume po vieną kitą olimpietį per keturmetį, reprezentuojantį miestą, ir visa piramidė būtų išlaikyta.
Bazės. Puikus Lietuvos sąlygomis uždaras maniežas, ir visiška betvarkė miesto stadione. Nėra ką čia ir pridurti. Ir jei futbolininkai tikrai ant dirvono negali gerai žaisti, bėgioti galima ir miške.
Kadrai. Kitaip tariant, sportininkai, treneriai, vadybininkai, medicinos personalas. Labiausiai atsiliekanti grandis - vadyba, nekalbant apie mediciną, kurios apskritai nėra. Vyriausiasis vadybininkas, Sporto centro direktorius, prižiūrintis 14 sporto šakų, su lengvaatlečiais pasitarti buvo susitikęs po dviejų su puse metų pertraukos, kai reikėjo duoti nurodymus, kaip rinkti iš vaikų pinigus. Beveik nebeturime suaugusių sportininkų, išskyrus Liną Grinčikaitę; pora trejetas merginų studijuoja JAV ir formaliai dar atstovauja Lietuvai ir Klaipėdai, bet jau pasigirsta balsų, kad tai - nebe mūsų žmonės. "Mums tokių nereikia, mums tokių negaila". Kai kurie treneriai dar sugeba paruošti Europos jaunių, jaunimo čempionatų dalyvius, tačiau dešimtmetį padirbę esamomis sąlygomis, praranda motyvaciją bei entuziazmą.
Jei neturi tikslo stabdyti, tai gal nestabdyk!
Klaipėdos miesto Lengvosios atletikos federacijos tikslas, įrašytas jos įstatuose, yra plėtoti jos veiklą, vienijant jos narius, sudarant sąlygas nariams dalyvauti veikloje, kuriant programas ir jas įgyvendinant. Sustabdyti veiklą gali tik visuotinis federacijos narių susirinkimas savo nutarimu arba valstybiniai organai už LR įstatymų pažeidimus. Visuotinis narių susirinkimas, atrodo, nepriėmė jokių sprendimų apie veiklos stabdymą, o LR įstatymų pažeidimų, reikia tikėtis, nėra.Tai gal laikas atleisti stabdžius?
2012 m. kovo 19 d., pirmadienis
Atviras laiškas KLAF viceprezidentei
Miela Raimonda,
vakar sužinojau, kad esu paskirtas Klaipėdos moksleivių lengvosios atletikos varžybų LAF taurei laimėti vyriausiuoju sekretorium. Nemaloniai nustebau.
Buvau tiesiog pastatytas prieš faktą – dokumente, kurį pasirašėte Jūs, Klaipėdos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentė, ir kuris, matyt, yra išplatintas mokykloms, juodu ant balto parašyta, jog varžybų sekretoriumi esu aš, ir nurodyta, kad paraiškas mokyklų komandos turi siųsti į mano klubo “Maratonas” elektroninį paštą.
Kad atėjo žinutė ištikimoji planšetė pranešė tą pačią minutę, nes vis dar turiu priėjimą prie federacijos elektroninio pašto dėžutės. Pažiūrėjęs, kad atsiųstas dokumentas – ateinančių varžybų nuostatai, o be to nebuvo adresuotas niekam, vadinasi visiems federacijos nariams, neskubėjau peržiūrėti tų nuostatų, nes tuo metu dirbau bene 3-jose pareigose Lietuvos vaikų ir jaunučių daugiakovių pirmenybėse: vyr. sekretoriaus, bėgimo rungčių sekretoriaus, išvedžiotojo bei dar teko pabūti ir finišo teisėju. Tiesa, Kristina, kuri yra paskirta vyriausia teisėja, per daugiakovių varžybas lyg ir kvietė (ar prašė) “pabūti” sekretoriumi varžybose, bet dėl tos pačios priežasties (buvome abu užsiėmę daugiakovių varžybomis) dalykiškai ir nepasišnekėjome.
Prieš du metus, kai dar vyko federacijos valdybos posėdžiai, viename iš tų istorinių ir legendinių posėdžių aš akcentavau, kad taip atmestinai vykdyti moksleivių varžybas, kaip iki šiol, negalima. Laikai keičiasi, vaikai keičiasi, o mes kaip vykdėme varžybas dėl paukščiuko, taip ir vykdome, darydami antireklamą savo sporto šakai, lyg siekdami atpurtyti vaikams norą bėgioti, šokinėti, mėtyti.
Pabaigai noriu paklausti, ar yra koks federacijos tarybos nutarimas skirti mane sekretorium, ir jei taip, tai ar tai yra įsakymas, ar nurodymas, ar prašymas? Gal jis yra kur paskelbtas, o gal buvo išreikštas žodžiu? Esate minėjusi, kad teisėjauti mes privalome pagal tarnybines instrukcijas, bet čia Jūs kalbate apie BĮ Klaipėdos miesto sporto centrą. O kaip yra KLAF organizacijoje?
Ateityje prašau apie visokius paskyrimus į tokias atsakingas pareigas informuoti laiku, nes pasiruošti tokiam darbui trunka laiko.
Teisėjauti šiose varžybose neatsisakau bet kurioje pozicijoje, nereikalaujančioje keleto dienų pasiruošimo. Apie tai jau kalbėjome su varžybų vyriausia teisėja. Tiesa, norėčiau ten, kur galima matyti bėgančius vaikus ir turėti galimybę pakviesti į treniruotes. Tokios galimybės neturėjau jau penketą-šešetą metų.
Pagarbiai,
Romas Data (2012-03-19) parašas
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)