Rytoj – Klaipėdos miesto sporto bendruomenės kongresas. Laukia tam tikra atrakcija. Kas bus bandoma išsiaiškinti? Paskelbta kongreso darbotvarkė, pranešėjai ir temos. Juodu šriftu (bijo kad nepatikėsime?) – pastaba, kad bus galima užduoti po tris klausimus pranešėjam. Lišnich voprosov nezadavatj.
Mero pavaduotojas V.Čepas skaitys pranešimą, kurio pavadinimas gali būti šio kongreso moto: “Ar ištrūksime iš sąstingio?” Taigi, sąstingį pripažįstame. Pripažino jį ir senoji Taraškevičiaus valdžia: vieną kartą per metus eiline proga, metiniame pranešime, ir dar keletą – dėl iškilusių skandalų ar dar keleto atsitiktinių priežasčių, bet retai. Į žiniasklaidos ir kitą visuomeninę kritiką nebuvo operatyviai ir deramai reaguojama. Atsakydami į klausimą, kodėl nėra tvarkos Klaipėdos sporte, su pavydėtimu atkalumu minėjo vieną ir tą pačią priežastį – blogas sporto skyriaus vedėjo Irenijaus Zaleckio darbas. Blogai Zaleckis dirba vienus metus, antrus, trečius, penktus... Kaip jau minėjau, kartą per metus (būtinai!) metiniame pranešime tai pažymima ir duodamas deramas įvertinimas (blogai, dvejetas). Ir toliau viskas teka įprasta vaga. Iki kito metinio pranešimo.
Įsivaizduokime situaciją, kai kokios nors gamyklos direktorius keletą metų užsakovams atsakinėja, kad produkcijos nepagamina dėl to, kad gamybos vadovas nemoka ir nedirba savo darbo. Manau, kad niekam nereikia aiškinti, kaip gamyboje išsispręstų problemos. Bet čia tuo atveju, jei produkcija reikalinga.
Aš manau, kad Irenijus Zaleckis yra tas žmogus, kurio reikėjo miesto valdžiai. Juk reikia kažką pabarti, reikia ant kažko bėdas suversti.
Taigi, ar norime ištrūkti iš sąstingio? Ar tai ta būsena, kuri patenkina ir „viršūnes“, ir didelę dalį „apačių“? Viršūnės jau deklaruoja, kad nori, bet ar tai nebus tik dekoracijų pakeitimas, kitaip tariant, valdžia perskirstys postus saviems. Labai norėčiau šioje vietoje suklysti, bet praktikoje mažai kitokių pavyzdžių mačiau.
Yra labai paprasta metodika – išsiaiškinti silpniausią grandį ar grandis ir jas sustiprinti, pataisyti arba pakeisti. Laikinai einanti ugdymo ir kultūros direktorė Audra Daujotienė bandys apžvelgti ir įvertinti dvi grandis: sporto vadybos ir trenerių darbo kokybės. Labai įdomu, kurlink pakreips savo mintis šiais klausimais šių (ir daugelio kitų) sričių specialistė, tačiau kalbėti apie chimeras yra nedėkingas užsiėmimas. Aišku, visi sporto skyriaus specialistų veiksmai, be abejo, yra vadyba, tačiau tokia sporto vadyba, kuri duotų apčiuopiamos naudos, ją pavadinti negali. O treneriai savo darbe yra prisitaikę prie dabartinių sąlygų ir jau seniai (su retomis išimtimis) nebedirba darbo taip, kaip buvo mokomi institutuose, kaip rašoma knygose, kaip dirba geriausi treneriai. Todėl kad realizuoti savo potencialo Klaipėdos sąlygomis beveik neįmanoma. O ilgą laiką nedirbant aukščiausiu lygiu kvalifikacija nekyla. Taigi, kokiu kampu pažiūrėsi į tą trenerių darbo kokybę, per kokią prizmę. Įdomu bus sužinoti, kaip mūsų darbą įvertins specialistė.
Dar vienas įdomus pranešimas – sporto skyriaus vyr. Specialisto Igno Pociaus. Ypač ta dalis apie svarbiausias sporto šakų plėtros gaires.
Yra sukurta ir 2010 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-362 priimta Klaipėdos miesto gyventojų fizinio aktyvumo didinimo ir sporto šakų plėtojimo programa. Mano nuomone – visai gera programa, atskleidžianti savivaldybės prioritetus miesto sporto ūkyje, parodanti kokio ir už ką finansavimo galima tikėtis. Belieka sporto šakai ar organizacijai atitikti kriterijus ir finansavimas bei kitas aprūpinimas garantuotas. Kaip atlygis už darbą. Kaip savivaldybės užsakymas sporto srityje. Taigi, viskas lyg ir gražu, bet… kažkodėl neveikia. Vis nesusitariama dėl sporto šakų reitingavimo nuostatų detalių ir smulkmenų, tuo motyvuojant programos veikimo pristabdymą. Kiršinamos sporto šakos, lyg tie keli reitingo punktai po kablelio lemtų reikalo esmę. Sprendimas paprastas – nebandyti susverti kiekvieną gramą, o mokėti už kilogramus. Tiek tų sporto šakų, atitinkančių meistriškumo ir masiškumo kriterijus tėra: dokumente paminėta, kad individualiose sporto šakose medalius Europos čempionatuose, kituose pasaulio sporto forumuose iškovoja ar aukštas vietas užima sunkiosios atletikos, lengvosios atletikos, irklavimo, laisvųjų imtynių atstovai. Ir dar parašyta, kad “būtina koncentruoti kūno kultūrai ir sportui skiriamas lėšas toms sporto šakoms, kurios prieinamos ir reikšmingos gyventojams, turi pakankamai sporto specialistų ir trenerių, išvystytą sporto infrastruktūrą, taip pat ir natūralią gamtinę sportuoti tinkamą aplinką”. Mums tai tinka, taip ir darykime!!! Įdomu, koks bus paaiškinimas, kodėl taip nevyksta??? Tik kad va klausimų skaičius limituotas. Pora provokatorių paklaus nereikšmingų smulkmenų, ir baigtas limitas. Visgi nemanau, kad sporto skyriaus specialistai šią programą ruošė dėl akių. Tad kas stabdo?
Po pietų darbas nusikels į sekcijas, ir kaip čia suspėti, jei domiesi ir olimpinės pamainos ruošimo problemomis, ir klubų veikla bei varžybų organizavimu mieste?
Ištrūksime iš sąstingio tik tuomet, jei norėsime. Kainuos pastangų ir kitokių resursų, bet ištrūkti įmanoma. Ar turime noro?
Manau, kad praeis kelios dienos ar savaitės, gal įvyks kokių kadrinių perstatymų, ir nurims putotas vanduo. Jei neatsiras blogesnio scenarijaus specialistų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą