2014 m. birželio 17 d., antradienis

Baimė prarasti kontrolę ir kontrolės baimė

Kontrolė - paskutinioji bet kurios organizacijos vadovo funkcija. Ji padeda vadovui sekti planavimo, organizavimo ir vadovavimo eigą ir efektyvumą, ir užbaigia valdymo ciklą. Jos pagrindinis tikslas - veiklos rezultatų įvertinimas ir veiklos koregavimas. Kontrolės metu surinkti duomenys turi būti sisteminami, daromos išvados. Organizuotos ir suplanuotos kontrolės procesą sudaro keli etapai: standartų ir metodų sukūrimas veiklos lygiui įvertinti, veiklos atlikimo lygio vertinimas, veiklos atlikimo lygio gretinimas su standartais (ar modeliu) bei veiklos koregavimo veiksmai. O kalbant konkrečiai apie ugdymo proceso kontrolę, tai reikia pasakyti, kad ugdymo proceso kontrolė turi derėti su ugdymo proceso planu. Tik tada kontrolė tampa veiksmingu įrankiu sekti planavimo, organizavimo ir vadovavimo eigą. Nesuplanavus šių procesų, kontrolė pati savaime netenka prasmės: ką gi čia kontroliuoti tada?

Kažkodėl naujai įsteigtoje BĮ KLAIPĖDOS LENGVOSIOS ATLETIKOS MOKYKLA pradėta nuo antro galo: kontrolės. Nespėta reformos akivaizdoje sutrikusiems treneriams išdėstyti pasikeitimų prasmės ir esmės (misija, vizija), bei įtikinti reformos būtinybe (nuteikti, motyvuoti) ir nurodyti kelius misijoms ir vizijoms įgyvendinti, kaip imta KONTROLIUOTI. Nemokšiškai, negrabiai, primityviai: skaičiuojant galvas. Tokią kontrolę gali atlikti bet kuris Darbo biržoje darbo laukiantis asmuo, jei, žinoma, jis yra baigęs bent 8 klases, moka rašyti, skaityti ir skaičiuoti (reikėtų bent iki 16-kos). Brangiai apmokamam vadybos specialistui - tai tikrai ne užsiėmimas. Juolab vicemerui ar
 miesto tarybos nariams.

Kontrolės akcijų vykdymui mokykloje kuriam laikui buvo mobilizuotas veik visas kolektyvas. Visi turėjo tikrinti visus. Konkrečios kontroliavimo užduotys įrašytos pakoreguotose darbuotojų kai kurių darbuotojų pareiginėse instrukcijose, duoti žodiniai nurodymai budinčioms skaičiuoti ir sekti maniežo lankytojus, visos išleistos instrukcijos bei aprašai treneriams kupini įspėjimų, kad kiekvienas nukrypimas nuo instrukcijos, menkas judesys į šoną "be leidimo" bus traktuojamas kaip "bandymas pabėgti", o tada jau - "šaudome be perspėjimo". Šeštadieniais, patikrinti "operatyvinę informaciją" apie trenerių bandymus "išsisukti nuo darbo", iš namų būdavo iškviečiami administracijos darbuotojai paliudyti tų bandymų faktus.

Sukurta ne kontrolės sistema, bet kontrolės iliuzija - psichiatrijoje naudojamas terminas nusakyti tam tikriems asmenims būdingą tendenciją pervertinti  savo galimybes kontroliuoti procesus aplink. Organizacijos vadovas, neįtikinęs pavaldinių savo galiomis kontroliuoti ir daryti įtaką, rizikuoja savo prestižu. O norint įtikinti kitus, kaip žinoma, pirmiausia reikia įtikinti save. Bandymai kontroliuoti pavaldinius, neturint realių materialinių (finansinių) svertų, yra pasmerkti. SMĮ vadovams Savivaldybė, kaip gelbėjimo ratą, įdavė į rankas vieną tokių svertų: privilegiją paskirstyti  lėšas darbuotojams kaip atlyginimą. Dažnam vadovui, neturinčiam kitų svertų,  šis tampa vieninteliu įrankiu palaikyti jo renommée.

Kontrolės praradimo baimės inicijuotas tikrinimo procesas gimdo kitą - kontrolės - baimę.
Galima kalbėti bet ką, elgtis bravūriškai, bet jauti, kad baimė pamažu smelkiasi gilyn į smegenis, kaulus ir raumenis, ir nesupranti iš kur tai. Jautiesi kaip tas Kafkos "Proceso" herojus Jozefas K., nesuprantantis kuo yra kaltinamas, ką blogo padarė, ir savo gyvenimą paverčiantis bergždžiu gynybos organizavimu.

Tačiau dar didesnė, reali baimė apima, kai pradedi suvokti, kad beatgyjančios viltys kažką pakeisti miesto sporto sistemoje skęsta gerai organizuotoje klampioje biurokratinėje Klaipėdos sporto baloje. VSIO ZAKONNO! DA ZDRAVSTVUJET!

Čia - Romas Beržinskas


P.S. Ne visos "protingos" mintys - mano. Pirmoji pastraipa - beveik visa paimta iš R.Mečkauskienės knygos ŠIUOLAIKINĖS MOKYKLOS VALDYMAS (Versus aureus, 2008).

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą