Mokykla be MISIJOS

Daug postringauti ir tuščiažodžiauti apie būtinybę sporto mokyklai susikurti ir turėti misiją yra tuščias dalykas, kuriuo užsiima nesuprantantys arba simuliuoja gudrieji. Nes mokyklos misijai pagrindines kryptis apibrėžia miesto ir šalies sporto bei švietimo politikos dokumentai, o sukonkretina steigėjo suteikti įgaliojimai.

BĮ Klaipėdos miesto Lengvosios atletikos mokykla įkurta reorganizuojant BĮ Klaipėdos miesto sporto centrą, steigėjas - miesto savivaldybė. Mokyklos tipas, veiklos paskirtis, net mokyklos klientai (teritorinis mokyklos komplektavimo rajonas, auklėtinių amžius) nurodyti mokyklos nuostatuose. O veiklos paskirtis ir apibrėžia mokyklos misiją... Taigi Misijos kaip ir nepasirinksi, ji pakankamai apibrėžta. Guldant ant popieriaus, galima tik įvardinti keletą punktų, sukonkretinti. Svarbiausia formuojant misiją, kad kiekvienas mokykloje dirbantis suprastų mokyklos veiklos paskirtį ir tikslus ir projektuotų savo veiksmus jai įgyvendinti.

Tačiau kol kas ant popieriaus nieko nesuguldyta: vargu ar mokykla turi savo veiklos planą, finansinį planą, ugdymo planą, nėra deklaruotos misija ir vizija. Nesukurta mokyklos taryba ir kiti savivaldos organai, nevyksta susirinkimai, metodiniai pasitarimai. Treneriai tebedirba taip, kaip jiems patogu toje situacijoje: labai neskaudindami sau galvos dėl Mokyklos misijos ar vizijos, net ir suprasdami, kad kartais yra organizacijos silpnybė, pasiruošę pasirašyti bet kokias instrukcijas ar aprašus, net ir akivaizdžiai absurdiškus, kad tik laiku gautų atlyginimą.

Ir dirba jie taip, kaip visada suprato ir supranta savo, kaip trenerio misiją. Kas kaip. Visas buketas nuomonių, požiūrių, įsitikinimų. Gal čia nėra nieko blogo, bet tai kas tad yra tobulinama Klaipėdos miesto sporto reorganizacijos įtakoje? Ar buvo iškilusi būtinybė keistis?  Kam reikalinga buvo ta reorganizacija?

Lengvosios atletikos federacijos atstovams konsultuojantis su reformos organizatoriais apie lengvosios atletikos, kaip sporto šakos, plėtrą nebuvo kilę jokių nesutarimų ar neaiškumų. Visi deklaravo, jog jiems akivaizdu, kad prioritetinė miesto ir šalies sporto šaka, niekada tos pozicijos ir nepraradusi, nusipelno geresnių sąlygų funkcionuoti ir vystytis. Lengvosios atletikos sporto mokyklos atskyrimas nuo pagal kolektyvinio ūkio vystymosi principus gyvenusio BĮ Klaipėdos miesto sporto centro - būtina sąlyga, norint sustabdyti sporto šakos genocidą ir pradėti plėtrą. Strategiškai tai įgyvendinti, pasitelkus kokybiškai ir kiekybiškai naujas vadybines pajėgas (už kurias iš miesto sporto biudžeto mokami realūs pinigai), iš naujo apmąstyti ir nusistatyti veiklos paskirtį ir vystymosi perspektyvą. Ne kartą konsultacijose buvo akcentuojama, kad svarbiausia, ką reikia keisti - tai vadybos principus. "Žmogiškieji ištekliai" - treneriai Sporto centro kolūkyje su sena vadyba visgi pasiekė kažkokių rezultatų. O jeigu jiems taip dar gerą vadybą...

Pasikeitė vadybininkai. Visi nauji, išskyrus už ugdymą atsakingą vedėją. Apžvelkime, ką turime...

Pastaroji, pavaduotoja ugdymui, niekaip neįžvelgia skirtumo tarp senojo valdymo modelio, ir naujojo. T.y. negali paaiškinti, nes to skirtumo ir nėra, kaip nėra ir naujo valdymo modelio. Net trenerių pareigybių aprašas paruoštas negrabiai, "copy-paste" principu pabandytas sukurti, pridarant loginių, gramatinių bei sisteminių klaidų. Pastaroji mokyklos ugdymo planą suvokia kaip kiekvieno mokytojo ugdymo planų aritmetinę sumą. O svarbiausia, kad nežino, kad už ugdymo procesą atsakinga tik ji, ir šioje srityje ji turi prioritetą netgi prieš mokyklos direktorę, žinoma, jei nuostatuose imperatyviai (įsakmiai) nenurodyta, kad ugdymo procesą šioje, konkrečioje, dėl kažko tai IŠSKIRTINĖJE įstaigoje (dėl kai kurių specialių priežasčių) atlieka PATI DIREKTORĖ, matyt perleidus finansinio planavimo, organizavimo ir vykdymo funkcijas pavaduotojui, kuris turi būti atsakingas už ugdymą.

Neveltui mokyklos direktorę šioje hierarchijoje miniu antrąja. Sunku pervertinti jos vaidmenį organizacijos valdyme, nes tik nuo jos vadybinių sugebėjimų priklauso kaip ji vykdo vadybos funkcijas. Tačiau akivaizdžiai matosi tik ugdymo proceso rezultatai, o visas paruošiamasis darbas lieka už kadro, kas yra sunku priimti tam tikro proto sandaros (sklad uma) personoms. Taigi, pirmoje vietoje ugdymo pavaduotoją statau tik dėlto, kad jos darbo rezultatai geriausiai matomi plačiai visuomenei. Mokyklos direktorė, vykdanti žmogiškųjų išteklių valdymo funkciją, yra atsakinga už žmonių atranką, motyvavimą, tad jos atsakomybėje kompetencijų ribose yra teisė ir galimybė pasirinkti specialistus. Šia prasme dabartinė Klaipėdos LAM direktorė - įkaitė. Iš vienos pusės, ji yra, tiesiogiai ar netiesiogiai, atsakinga už visus procesus mokykloje, taip pat ir darbuotojų atranką, o iš kitos pusės - gavo senąjį trenerių bei kitų darbuotojų personalą, iš kurių kai kurie net nepripažįsta jos kaip darbdavės! Tenka visokiais, legaliais ir nelabai, būdais bandyti išguiti organizaciją stabdančius nesusipratėlius. Tai reikalauja daug jėgų, kantrybės ir laiko, kartais ir lėšų, kurių taip trūksta organizacijos kūrimo ir įsitvirtinimo stadijoje; kaip visada. Lieka neaišku, ar pavaduotoją ugdymui ji pati pasirinko, ar ką privalu rinktis jai nurodė steigėjai bet akivaizdu, kad visgi direktorė nepasitiki, ir tikrina pertikrina kai kuriuos ugdymo proceso niuansus. Vietomis net nesuprasi, kieno čia sprendimas.


Ką daro mokykloje specialistas skambiu pavadinimu metodininkė? Nes treneriai metodiką supranta, kaip kertinį treniruočių (ugdymo) proceso akmenį. Ogi nieko, ir ne dėlto, kad nesugebėtų. BĮ lengvosios atletikos mokyklos metodininkę iš kitų administracijos darbuotojų išskiria brangi savybė, kuri nebūdinga pigiems žmonėms: sąžiningumas. Ji tikrai galėtų būti puiki metodininkė, jei kažkas jai parodytų, ką iš tikrųjų metodininkė turėtų daryti. Dabar gi ji tiesiog registruoja visokius trenerių prašymus, tvarkaraščių pakeitimus pagal vadovybės sukurtas dirbtines instrukcijas.

Yra dar tokia specialistė, kurios pareigybė - specialistė, kuri pati nesupranta kokios srities ji yra specialistė, ir ko čia iš jos visi nori. Dalyvavo trenerių grupių priežiūros procese, bet kokiame range - neturi atsakymo. "Matyt, kaip liudininkas",- galvoja ji.

Belieka atsakyti į klausimą: ar taip yra suplanuota pertvarka, ar čia kažkas ne taip vyksta?

Apie vadybines vadovo funkcijas ir jų atlikimą specifinėje aplinkoje bei nukrypimus pertvarkos vykdyme - rašinyje KONTROLĖS BAIMĖ vs BAIMĖ PRARASTI KONTROLĘ. Netrukus...