2014 m. vasario 17 d., pirmadienis

NEREIKIA MŪSŲ TIKRINTI, PONAI!... arba ĮKAITŲ DRAMA TĘSIASI IV

Euforiją dėl Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos įkūrimo, išreikštą paskutiniame rašinyje prieš pusę metų, bent man asmeniškai, keičia kiti jausmai. Dėjo tašką, riebų tašką praeitos savaitės įvykis, ties kuriuo mintis rikiuoju perrikiuoju ketvirta diena. Išguldžiau žemiau, ne visas iškilusias temas palietęs.

Prasidėjo, kai ketvirtadienį, eidamas į treniruotę prie įėjimo į maniežą sutikau garbių svečių delegaciją iš Savivaldybės bei miesto Tarybos. Tai buvo seniai matyti, iš kart po pritarimo miesto sporto pertvarkai kontaktų su miesto federacija vengę Algirdas Grublys, Vytautas Čepas. (Tuo skundėsi federacijos prezidentas Benjaminas Viluckis, pretendavęs į naujai kuriamos sporto mokyklos direktorius, o ir aš pats, federacijos vyr treneris, patyriau).

Atsirado viltis, kad visgi domisi, visgi rūpi jiems miesto lengvosios atletikos reikalai. Apsidžiaugiau, kad pagaliau pasitaikė galimybė aptarti susidariusią situaciją lengvojoje atletikoje, kuri iš blogos pastaruoju metu pakrypo dar blogesnėn: sporto šaka suskaldyta mažiausiai į tris dalis, vyksta kiršinimas trenerių su treneriais, trenerių su darbuotojais, atranką sporto šakoje ėmėsi vykdyti tolokai nuo lengvosios esantys žmonės bei institucijos, nuo šio tiesioginio darbo nušalinę specialistus, bei ciniškai (su skirtingu cinizmo užtaisu) besityčiojantys iš pastangų suvokti, kokia kryptim pasisuko sporto šakos reikalai mieste. Čia užtektų paminėti keletą pavyzdžių, kur pirmoje vietoje stovi sporto skyriaus specialisto I.Pociaus reakcija, kai pamatė trečią kartą kartu atėjusius į savivaldybę federacijos prezidentą bei vyr trenerį spręsti dalyvavimo rėmimo konkurse reikalų: "Žydri akiniai, žydri akiniai! - trindamas "akinius" šaipėsi. "Trečią kartą matau kartu. Žydri...". Nekalbant (dar dabar) apie detektyvinę istoriją su vienu NEŽINOMUOJU, kuris draudžia federacijos atstovams gauti sąrašus paskirtų t.y. atskirtų, taip vadinamų, aukšto meistriškumo sportininkų, nors nuostatai byloja, jog federacija čia turi vaidinti beveik lemiamą vaidmenį atrenkant. Apie tai vėliau, kitose ĮKAITŲ DRAMOS ISTORIJOSE.


Tačiau netrukus išaiškėjo tikroji vizito priežastis: PROVERKA!!! Nu proverka - ona vsem proverka...

Planuotai ar ne, tikrintojai pasirinko brigadoje dirbančias treneres Alginą Vilčinskienę bei Ramunę Adomaitienę.
  
"Tikrinsime jus!.." prieš savaitę iki vizito leptelėjo (net sučepsėjusi iš malonumo...) naujai įsteigtos Lengvosios Atletikos Mokyklos (LAM) direktorės PAVADUOTOJA kažkokiems tai REIKALAMS Raimonda, (bandydama) atsakyti vienam nesusipratusiam treneriukui į klausimą, kodėl reikia visiems naujos LAM treneriams, skubos tvarka, el. paštu (kai net ne visi treneriai užsiregistravę savo personalinius e-mail), atsiųsti savo grupių sąrašus, jei LAM kompiuterių duomenų bazėse - turėtų būti! - visi sporto mokyklos auklėtinių duomenys, ir tos DB pagrindu 20-ies trenerių ir 300 vaikų lankomumo sąrašus parengti įgudusiam IT vartotojui ir naudotojui neužtruktų nė valandos...

Manęs nestebina reakcija tos NEKEIČIAMOS visų įmanomų darinių (mokyklų, centrų etc) PAVADUOTOJOS, ankstesniuose mano rašiniuose minėtos kaip KONTAKTINIS ASMUO,  kuri, pastaruoju metu, pakliuvusi į sau neįprastą, neaiškią ir nepatogią poziciją, yra kiek sutrikusi, tad ir nepataikė pasirinkdama, ką būtų galima PAGĄSDINTI - proverka - ona vsem proverka!

O Ramunę Adomaitienę, matyt, rinktasi tikslingai, nes, anot jos mamos, trenerės Vilčinskienės, išgąsdino stipriai. Beje tą dieną trenerė Vilčinskienė" pagal grafiką" turėjo būti namie, o ne MANIEŽE, ir buvo kamantinėjama, kodėl ji ČIA, jei jai - išeiginė. Net ne išeiginė, nes tokie terminai treneriams yra svetimi, o - NETRENIRUOČIŲ DIENA, ir jos taikomos sportininkams, o treneriui visada dienos yra TRENIRUOČIŲ DIENOS. Trenerei Vilčinskienei taip jau 50 metų bėga laikas: TRENIRUOČIŲ - ne TRENIRUOČIŲ - dienos. Nėra ATOSTOGŲ DIENŲ - ne ATOSTOGŲ DIENŲ..

Ką tikrinate, PONAI! DARBO DRAUSMĘ? Skaičiuojate sportuojančius Klaipėdos miestiečius ir vaikus? Primityviai tada tai darote, PONAI! Kur jūsų išgirtoji apskaitos sistema? Kodėl treneriai turi dirbti už tą sistemą? O gal tikrinate hipotezę, kad už tokį nereikšmingą ir nesunkų (TRENERIO) darbą mokama per daug, kad treneriai nedirba, tik atlyginimus, didesnius už direktorius, ima, treniruočių vengia ir taikosi tik pachaltūrinti.

Čia jau kuo kvepiate, tuo ir kitus tepate, PONAI!

Ar jūs nebesuprantate, kad piramidės principas visada buvo piramidės principas, ir jūsų inovacijos nepakeis jo? Ar jūs, PONAI, nesuprantate, kad pačios sporto, kaip socialinio reiškinio, esmės jūs nepakeisite jokiais dekretais ir reformom? Ar suvokiate, kad jūsų propaguojama NESPORTO, NEMEISTRIŠKUMO politika yra negyvybinga? Neis sveiki vaikai į treniruotes, norėdami dar sveikesniais tapti ar pradės rūpintis tiesiogiai savo sveikata senatvėje; jie eis sekti savo kumyrais: Grinčikaite, Runkausku, Maryte ar Petru, nes juos pagerbia per miesto sportininkų vakarą, nes juos rodo per TV, nes kieme Petras - autoritetas, galiausiai - išleisti garą sportinėje kovoje. Tokia JŪSŲ masinio sporto propaganda, kokią jūs vykdote, yra SPEKULIACIJA "čystoj vody". Prisimenu prieš porą metų kasmetiniame Universiteto rengiamo Vydūno seminaro metu vykusią diskusiją Savivaldybės sporto politikos klausimais tarp savivaldybės atstovų ir buvusio Lietuvos sporto departamento vadovo Algirdo Raslano, kai negrabios pastangos dirbtinai atskirti sąvokas "masinis" ir "didysis" sportas buvo kvalifikuotai sukritikuotos. SPORTAS yra SPORTAS, ir jis yra toks, koks susiformavo kaip socialinis reiškinys, dėl savų dėsningumų ir priežasčių. Ir jis visiškai nėra toks, kokį Jūs  įsivaizduojate, ar bandote savo viršininkų įsivaizduojamą variantą įpiršti. 

Piramidės principas byloja: jei viršūnėje yra tiek ir tiek aukšto meistriškumo sportininkų, tai reiškia, kad pradinio rengimo grupėse treniravosi tiek ir tiek vaikų, vyko atranka. E.Norvilas, kol atrado Grinčikaitę, išmokė bėgti, šokti, garbingai kovoti tūkstančius Klaipėdos vaikų. Parašykite, ponas Čepai, mokslinį darbą apie tai, kaip reikia ateiti į mokyklą ir atrasti bei pasirinkti tą vienintelį aukštam meistriškumui tinkantį vaiką, ir tas darbas persvers visas Jūsų studijas, monografijas ir mokslinius atradimus ir garantuotai gausite Nobelio premiją, nes niekam pasaulyje to padaryti dar nepavyko, nors atrankos klausimais dirba milijonai tyrėjų ir mokslininkų.

Taigi PONAI, jei jau teigiate, kad norite kažką padaryti, tai suformuokite užsakymą ir su sporto šakos vadovaujančiu organu (governing body) aptarkite sąlygas, finansavimą (kurio, kaip Jūs garsiai teigėte, nesiruošiate mažinti) ir kitą paramą - čia akcentuočiau moralinę, ne materialinę, nes jei nemažinsite materialinės ir leisite specialistams dirbti (ką jūs ne mažiau garsiai teigėte, kad reformą darysite ne Jūs, Ponai, bet sporto šaką išmanantys specialistai), mes susitvarkysime su pamatuotomis užduotimis. Ir vykdykite miesto Tarybos 2011 metų gruodžio 23 d. nutarimą apie sporto šakų vystymo ir gyventojų fizinio aktyvumo didinimą. Nenukrypkite.

Abejoti Jūsų, Ponai, ketinimų nuoširdumu, verčia faktai, kad ne su visomis sporto šakomis mieste elgiatės vienodai. Kai kurių miesto sporto šakų "meistriškumas yra reikalingas", priklausomai, kaip kas leidžia su sporto šaka elgtis. Ne visos sporto šakos yra skaldomos, o kai kurios tiesiog nesileido suskaldomos. Sunkiosios, kaip pavyzdžiui, nesuskaldysi, o su lengvąja atletika yra lengviau: "S nimi obojdiomsia bez pyli i bez šumu. Kto klijent? Chmm, LOPUCH!"  Runkeliai...

Ponas Pocius pažįsta visus runkelius iš lengvosios, žino, kaip su tais lopuchais apsieiti - su vienais vienaip, su kitais - kitaip. Uoliai tarnauja savo darbdaviams, ir tik košmarai sapnuose retkarčiais beprimena, kad į ponus išėjo iš miesto lengvosios federacijos prezidento posto. Kad raštai, rašyti FEDERACIJOS PREZIDENTO Pociaus tuometiniams sporto vadams apie lengvosios atletikos bėdas ir poreikius "v štyki" ir su panieka po poros metų buvo sutikti, kai nugulė ant Pociaus, PONO SPORTO SKYRIAUS VIRŠININKO, stalo. Tiesa, tik kelioms minutėms, kol atpažino savo rašyseną. Tik RAŠYSENĄ ir beatpažino, nes buvusios mintys ir idėjos buvo to, KITO, Pociaus šiam jau svetimos, juk mintis ir idėjas lemia pozicijos. O kur pozicija, ten ir opozicija, kaip žinia. Dėl ko I.Pocius taip elgiasi? Manau, kad jis ĮKAITAS taip pat. Bet apie tai - kito rašinio reikalas.


Tačiau toje situacijoje labai svarbu sužinoti, kodėl direktorė neapgynė savo trenerių? Kodėl leido tyčiotis? Kodėl atlaidi ir palaiminga šypsena švietė Raimondos veide? Ar ne ji dalinai ar visiškai atsakinga už lengvojoje atletikoje susidariusią situacija su atranka, darbo sąlygom, meistriškumu ir masiškumu, ar kiekvienas atskirai paimtas treneris? Ar ne dėl silpnos vadybos reikėjo imtis pertvarkos? Ar nebuvo siūloma federacijoje pabandyti naują atrankos sistemą, kuri ir pritrauktų naujų vaikų, ir padėtų racionalizuoti jaunųjų atletų rengimo organizavimą? Ar, būdama federacijos viceprezidentė 4 metus bei n metų pavaduotoja ugdymui Sporto centre, nors kažką pajudino tuo klausimu? Pertvarkininkai diskusijose dėl naujos mokyklos kūrimo ir reformos būtinybės visada pabrėžė silpną vadovavimą. O ką pakeitė? Vitkus nuėjo į paaukštinimą į aukštąjį meitriškumą, jam "nugriebė" lengvosios "grietinėlę", naujai įsteigtai mokyklai palikę tik būrelių funkciją vykdyti, prieš tai atėmę ją iš mokyklų mokytojų. O Raimondą paliko "kelti masiškumą", kaip ir "kėlė" iki šiol, sportininkus bei trenerius PAĖMĘ ĮKAITAIS eilinį kartą.

Tai ką tikrinate, PONAI?

O gal naujai JŪSŲ paskirtos direktorės LOJALUMĄ? Pradėjote abejoti SAVO žmogum? Nes kaip ji dirba ar dirbs tikrinote jau vieną kartą per atranką, o dabar duokite susivokti, įsigilinti į situaciją, nes kaip suprantu, nevisiškai taip jai buvote tą situaciją nušvietę. NEPASITIKITE? Net opozicija linkusi 100 dienų nekritikuoti, nors tos pirmosios šimtas dienų yra kritinis periodas. Matau, kad ir direktorę esate paėmę ĮKAITU - aplinkybių - įkaitu. Surengėte direktoriaus atrankos konkursą gruodžio 23 d., prieš pat Kalėdas ir naujuosius metus, aiškiai suvokdami, kad pakliuvęs į ceitnotą direktorius, ilgai blaškysis toje situacijoje, ne dirbdamas sporto šakos labui, bet glaistydamas jūsų neorganizuotumo pasekmes. Nepalikote laiko pabaigti darbus buvusioje darbovietėje, palikote be tiekimo sutarčių, be sutarčių su personalu, darbininkais, valytojomis. Turbūt du mėnesius iki Naujų metų maniežas nebuvo valomas bei tvarkomas, o ir gerą mėnesį po. KTO TAK STROJIT, GOSPODA? KTO TAK STROJIT.... Nemokat vadovauti, nesugebat, ar...? Greičiausiai ir mokat, ir sugebat, bet ... žinote KĄ DAROTE. Neatleis jums, nes jūs ŽINOTE. 

Aišku, gaila, kad direktorė LEIDO TYČIOTIS iš ĮKAITŲ, bet gi, kaip išsiaiškinome, ji irgi ĮKAITĖ.
Guodžia tai, kad įkaitus gina Tarptautinė konvencija dėl kovos su įkaitų ėmimu :)


Lieka atviras klausimas, kaip tas spaudimas visgi paveiks direktorę. Ar ji stos į mūsų, tų kurie nori ATKURTI nustekentą sporto šaką, pusę, ar  pasiduos ir prisidės prie ardomosios pertvarkininkų veiklos.

P.S. reformą, tokią kokią esame aptarę su reformininkais, mes palaikėme.
Bet ji dabar vyksta NE TAIP.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą