Įvyko: sprendimui atkurti lengvosios mokyklą pritarta!

          Ketvirtadienį, rugpjūčio 29 d., 12:15 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui įsteigti biudžetinę įstaigą Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklą.
         Tikriausiai ne taip čia svarbu, kad oficialiai tai pavadinta steigimu, o ne atkūrimu. Projektą pristatęs sporto skyriaus viršininkas Mantas Bagočius neminėjo, kad lengvoji atletika turėjo gerai veikiančią mokyklą, kuri vienos reformos metu buvo uždaryta, o sporto šaka įgrūsta į kolūkį, vadintą BĮ Klaipėdos sporto centru, tačiau pažymėjo, kad centre lengvąjai buvo skirta nepakankamai dėmesio. Gal ir teisingai: to kas buvo - neatkursi, į tą pačią upę neįbrisi...

Nors po projekto pristatymo kilo diskusijos, tačiau jos daugiau lietė sporto pertvarką apskritai, o lengvosios mokyklos steigimo klausimas strigo tik keliems aršiausiems pertvarkos priešininkams. Nemažai tarybos narių abejoja pertvarkos tikslingumu, ir to jie neslepia, tačiau lengvosios atletikos klausimu tų abejonių beveik nebuvo. Priešingai: pasisakiusieji parodė, kad supranta sporto šakos bėdas, lūkesčius bei poreikį keisti(s). Skirtingai, nei mums ilgą laiką aiškino dabartiniai (buvę?) sporto šakos administratoriai: esą, niekam Ten sportas nerūpi, niekam mes neįdomūs, nieko Jie nesupranta ir nenori suprasti, ir paaiškinti Jiems nieko neįmanoma. 

            Mokykla turi pradėti veikti 2014 metų sausio 1 dieną. Iki to dar reiks nuveikti formuojant (kuriant) mokyklos struktūrą, ir čia svarbu, kas imsis vadovauti kūrimo procesui ir apskritai mokyklai. Mokyklos direktorius bus renkamas konkurso būdu ir, reikia manyti, kad kandidatų atsiras. Ir iš tų, dėl kurių neveiklumo ar nekompetencijos ir prireikė daryti sporto pertvarką. Tačiau lengvosios atletikos treneriai jau pareiškė savo nuomonę, kad tie, kurie buvo atsakingi už sporto šakos vystymą ar galėjo padėti ir nieko nepadarė, neturėti pretenduoti. Belieka tikėtis, kad politikai bei savivaldybės administracija bus pakankamai išmintingi, kad suprastų, jog pasirinkus netinkamą kandidatą, visa pertvarka nueis šuniui ant uodegos.

Finišo tiesiojoje

Ketvirtadienį, vėliausiai - penktadienį, bus pritarta biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos steigimui. Miesto Tarybos posėdis vyks dvi dienas, o šis klausimas posėdžio dienotvarkėje yra 15-tas (Dėl biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos steigimo. Pranešėjas M. Bagočius), tad gali būti sprendžiamas ne pirmąją, o antrąją posėdžio dieną, bus pritarta biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos steigimui.

Manau, kad tai tik formalumas, nes mokyklos steigimas yra dalis miesto sporto pertvarkos plano, kuriam jau pritarta miesto tarybos posėdyje 05 30 dieną.(Youtube įrašas)

Jau 2001 metų miesto lengvosios atletikos federacijos sporto šakos vystymo programoje buvo įrašytas punktas apie lengvosios atletikos mokyklos atkūrimą... Ne įkūrimą, bet ATKŪRIMĄ tos gerai ir produktyviai veikusios, tais laikais vadintos Olimpinio rezervo vaikų ir jaunių sporto mokyklos (OR VJSM). Daugelis mokyklų tais laikais buvo VJSM, o šitą priedą "OR" reikėjo užsitarnauti gerais rezultatais ir rodikliais. Už tą OR toje mokykloje dirbantys treneriai gaudavo papildomus 15 ar daugiau procentų prie atlyginimo. Kaip dabar gimnazijų mokytojai gauna priedą už darbą gimnazijose. Mokyklos įkūrimui lengvosios atletikos bendruomenė balsuodama 100 procentų pritarė ir šiemet federacijos surengtame balsavime.

Dar Narsučio reformos įvaryti į kolūkį (BĮ Klaipėdos miesto sporto centras) lengvaatlečiai bandė apeliuoti tiek sporto skyriuje, tiek neoficialiai tuometinės Savivaldybės klerkams, tačiau visur gaudavo neigiamą atsakymą, beje, iš visur skirtingą: Sporto skyrius (tuo metu jam vadovavo buvęs lengvosios atletikos treneris Ignas Pocius) turėjo abejonių, "kaip jūs išlaikysite maniežą", o neoficialiuose pokalbiuose Savivaldybės atsakingieji, pritardami teisėtiems lengvaatlečių siekiams, prašė palaukti, nes nuo Dumbausko pertvarkos praėjo tik kokie tai niekingi 3-4 metai, o reformos taip greitai nedaromos juk.

Visko buvo tam kolūkyje, ir gero ir blogo... Galima buvo dirbti, galima nedirbti. Beveik kaip tame anekdote. "Ką gali daryti? - klausdavo naujai priimamųjų. - ar gali treniruoti?" Jei nelaimėlis atsakydavo, kad jo viso gyvenimo reikalas yra treniruoti, ir jokio kito darbo dirbančio savęs neįsivaizduoja, dažniausiai gaudavo neigiamą atsakymą. Bet jei atsakymas būdavo panašus į "galiu treniruoti, bet galiu ir netreniruoti", prieš tai paklausus: "O kaip reikia?", tai pasisekdavo dažniau... Nes labai jau tie, Norintys Treniruoti, įkyrėdavo, prašydami, o kai kurie (įžūlūs!!!) - net reikalaudami sąlygų: bazių, inventoriaus, aprūpinimo etc. Labiausiai šie suįžūlėdavo Kalėdinių mugių lengvosios atletikos manieže metu, kai visas krikščioniškasis pasaulis gyveno Kristaus gimimo laukimu (3-4 savaites), šiegi : "kur mums treniruotes vykdyti, kaip vaikus išlaikyti???" Jiems taip neįkyriai ir tarp eilučių buvo sufleruojama, kad būkite, geri, nesimaišykite po kojomis ir negadinkite šventės nei sau nei kitiems. Važiuokite kur į kalnus paslidinėti, jei jau tokie nepasėdos, ar ką, tik žurnalus užpildykite ir - į priekį, ir - vperiod!

Sporto mokyklos atkūrimo (na, tiek to - steigimo) tikslas išreikštas Savivaldybės sprendimo projekte: plėtoti lengvosios atletikos sporto šaką, siekiant užtikrinti aukštą sportininkų ugdymo kokybę ir racionalų sporto bazių panaudojimą. Ką čia galima dar pridėti ar prieštarauti? Viskas tikslu ir aišku. Juolab, kad jokios sporto šakos plėtotės nei planų, nei įgyvendinimo jau keliolika metų nebuvo. Nebuvo nei tinkamo vadovavimo, nei rūpesčio. Kaip tik ši situacija ir privedė prie miesto sporto sistemos pertvarkos būtinumo.

Belieka pagirti ir būsimos sporto mokyklos nuostatų kūrėjus; jau vien 16.3 punktas (sudaryti galimybes įstaigos ugdytiniams sportuoti ir gerinti sportinį meistriškumą bei dalyvauti miesto, šalies ir tarptautiniuose renginiuose...) išsklaido visas abejones bei buvusios mokymo įstaigos Sporto centro vadovybės kurtą ir skleistą mitą apie tai, kad Savivaldybėje nėra žmonių, suprantančių sportą, o įkurta mokykla - visų jūsų ilgamečių siekių ir vilčių kapinės... Lengvoji atletika be BĮ Sporto centro - lengvoji, atseit, be ateities... Tačiau įsiskaičius Nuostatų projektą dingsta visi būgštavimai ir abejonės. Nuostatai logiški, aiškūs ir priimtini.

Taigi, esame beveik lengvosios atletikos, kaip sporto šakos, pertvarkos finišo tiesiojoje. Jei taryba šią savaitę balsuos už, 2014 metų sausio 1 dieną turėsime Mokyklą.

Tačiau visos pastangos atgaivinti nustekentą sporto šaką nueis niekais, jei šiam atsinaujinimo procesui vadovauti bus išrinktas (ar paskirtas) kažkas iš senų kadrų, ar nieko lengvosios atletikos sporte neišmanantis, bet turintis viešojo administravimo "patirties", kaip reikalaus konkurso sąlygos. Tada visa pertvarka pavirs tik iškabų pakeitimu.

Miesto lengvosios atletikos treneriai gerai atsimena, kas iš vadovų ir kiek prisidėjo prie sporto šakos plėtojimo, o kas stabdė plėtotę ir gesino bet kokias iniciatyvas. Lengvosios atletikos specialistams ir mėgėjams gerai žinoma situacija, kai finišo tiesiojoje gudrūs taktikai, "atsisėdėję" už nugarų visą kelią juos tempusiems lokomotyvams, pirmieji perkerta finišo juostelę, ir, palaimingai šypsodamiesi, siunčia oro bučinius apstulbusiems žiūrovams.

Neabejotina, kad tokių gudrių taktikų tikrai atsiras, juolab, kad požymiai rodo, kad jau yra besiruošiančių finišo spurtui. Kad paskui vėl stabdytų, juk prigimties nepakeisi.


Tarybos posėdžio darbotvarkė skelbiama adresu: /lit/SAVIVALDYBES-TARYBOS-2013-M-RUGPJUCIO-29-30-D-POSEDZIO-DARBOTVARKE/2297.,

Tarybos posėdžių tiesiogines transliacijas galima stebėti internete /lit/Posedziai/7/6/39. 

Potarifikacinis periodas

Klaipėdos miesto BĮ Sporto centras, tam tikrais atvejais deklaruojantis savo atsakomybę už lengvosios atletikos, kaip sporto šakos vystymą, du mėnesius buvo užsiėmęs metine tarifikacija. Manau, kad šį darbą galima buvo padaryti per savaitę, ir - neskubant. Gal koją pakišo visiškas BĮ Sporto centro darbuotojų informacinių technologijų neišmanymas, tačiau šis neišmanymas dažnai ištiesia jiems pagalbos ranką situacijose, kai reikia pateisinti savo neišmanymą kitoje srityje, už kurią direktorius ir pavaduotojai (turėtų būti) tiesiogiai atsakingi. Ta sritis - tai VADYBA.
Bet apie neišmanymą reiktų atsargiau kalbėti. Aš nežinau, ar tikrai neišmano šių dalykų mūsų sporto centro vadybininkai, nes šių dalykų neišmanyti yra tas pats, kaip treneriams neišmanyti treniravimo reikalų. Trenerių kompetencijas (gal ir netiesiogiai) kartą per metus įvertina tarifikacinė komisija, įkainodama atliktą darbą per metus valandomis; taip pat už pasiektus rezultatus suteikiamos trenerių kategorijos. Kažkaip tik vadybininkams nereikia prieš nieką atsiskaityti už savo kompetencijas. Kaip čia nekils sąmokslo teorijos minčių, kad vadybininkai vykdo savivaldybės užduotis neskubėti ir nieko labai nevystyti...
Užtempti tarifikacinį periodą administracijai paranku dar ir dėlto, kad tuo periodu labai padidėja vadybininkų reikšmingumas, ypač socialiai bei kitaip pažeidžiamų trenerių akyse. Tada galima manipuliuoti ir laikyti įtampoje nemažą dalį kontingento, juk sprendžiasi trenerio kitų metų atlyginimas. Tarifikacijos periodas toli gražu nėra atviras jau kelinti metai; tarifikacijos rezultatai nėra aptariami, o ir informacija, kuri oficialiai nėra slapta, sunkiai prieinama. Kad ir, pvz.,  federacijos vyr. treneriui, kuris buvo priverstas oficialiu raštu kreiptis į administracijos vadovę dėl galimybės gauti duomenis apie tarifikaciją el. pavidalu. Jau suėjo keturios savaitės nuo prašymo pateikimo, bet nesulaukta jokio atsakymo, nors ciniškai buvo pažadėta per 10 dienų (kaip kažkokios taisyklės nustato) duoti atsakymą, kodėl nebus suteikti duomenys.
Pagal duomenis, surinktus iš popierinių tarifikacijos lapų, aiškėja keletas tendencijų bei peršasi išvados.
Jau praeitame rašinyje minėjau keletą skaičių, gal kai kurie čia ir pasikartos. Užtarifikuota 310 lengvaatlečių. Iš jų be kategorijos, t.y. paimti iš gatvės - 119. Toliau - iš pirmo žvilgsnio ideali piramidė: 82 sportininkai - III kategorijos, 65 - II-os, 35 - I-os, 7 - NK, 2 - TK. Beje, 18 III-TK sportininkai grupėse įrašyti už brūkšnio, t.y. už juos treneriai valandų negauna. Negana to, tur būt nėra nė vieno trenerio, kuriam nebuvo faktiškai duota mažiau valandų, nei užtarifikuota grupėse.
Įdomūs palyginimai su kitomis sporto šakomis iš to pačio kolūkio. Pradinio rengimo sportininkų turime beveik dvigubai daugiau, nei bet kuri kita sporto šaka kolūkyje; taip pat ir MU grupių. Užtat, didėjant grupių meistriškumui, santykis keičiasi: sunku patikėti, bet MT yra tik dvi grupės ir 12 sportininkų (Murašovų bei M.Krakio) ir viena grupė DM - E.Norvilo, kurioje yra vienas I kat, vienas NK ir vienas TK; kam dar po brūkšniu trys III kat. Zabulionio sportininkai - sunku suvokti. Palyginimui, kitų kolūkiečių duomenys: badmintone - 10 sportininkų DM grupėse, sunkiojoje atletikoje - 35 MT bei 8 DM, o PR - tik 44; irklavime - 26 PR, 28 - MU ir 32 - MT. Išvada paprasta: lengvojoje - vienas žemiausių rodiklių pagal darbo efektyvumą tarp kolūkio sporto šakų. Situacija tokia ir yra, be to, ji dar dirbtinai pakoreguota: grupes galima buvo pakomplektuoti tarp trenerių.
Kaip čia neįtarti, kad tai nėra spaciali priemonė sporto šakos įmidžo sumenkinimui.

Potarifikacinis periodas trunka jau mėnesį. Per jį galima paminėti tik vieną vadybinį sprendimą - grįžti prie varžybų vedimo su kortelėm, kurį uoliai vykdyti ėmėsi grupelė lojalistų.

Netrukus - Kalėdos, Nauji metai. Ir vėl kiti metai - ir jokių realių žingsnių.

Po TARIFIKACIJOS - in corpore...

...turėtų atsistatydinti tie, kurie deklaruoja atsakomybę už Klaipėdos miesto lengvosios atletikos, kaip sporto šakos, padėtį ir likimą. O tokių deklaruojančių tėra du: miesto lengvosios atletikos federacija ir BĮ Sporto centras. Jei, žinoma, tos organizacijos yra orientuotos į rezultatų bei tikslo siekimą.
Įdomi šių organizacijų (priešybių?) vienybė ir kova. Kovoja jie dėl įtakos zonų, įrodinėja savo teisę būti "sporto šaką vienijančiu modeliu". Ir turi juos panašų bruožą, aplinkybę: vienas ir tas pats asmuo užima tokią pačią strateginę poziciją - antrojo, taip vadinamo kontaktinio, asmens. Ši pozicija karaliaus Liudviko XIV laikais buvo pavadinta pilkąja. Asmuo šioje pozicijoje kaip ir nevadovauja, bet valdo. Ir tada, ir dabar sąvoka "pilkasis kardinolas" yra neoficialios valdžios ekvivalentas, gudrumo ir klastos simbolis. Mūsų minimose organizacijose tas kontaktinis asmuo turi skirtingus pavadinimus: vienoje jis - direktoriaus pavaduotoja, kitoje - viceprezidentė.
Kontaktiniu asmeniu pavadinti paskatino elektroninis Lietuvos lengvosios atletikos federacijos laiškas, persiųstas visiems šios organizacijos nariams, su prašymu patikslinti "kontaktinio asmens" pavardę. Peržiūrėjęs ilgą sąrašą laiško gavėjų, pastebėjau, kad dalis jų pavadinimų yra organizacijos vardas (pvz "baltai" ar "maratonas"), o kitų - tiesiog asmeninė pavardė ir\ar vardas. Pasigedau Klaipėdos lengvosios atletikos pašto adreso; vietoje jo - kontaktinio asmens asmeninis paštas. Vėl gi asociacija su Liudviko XIV laikais (Valstybė - tai aš!).
Betgi, grįžkime prie tarifikacijos. Kuo gi blogi tie tarifikacijos rodikliai? Žinoma, reikia atidžiau paanalizuoti, o tam reiktų juos susisteminti, t.y. suvesti į duomenų bazės formatą, palyginti su ankstesnių metų rodikliais, bet jų paprasčiausiai nėra. Visi tie, iš esmės, popieriniai sąrašai nepasiduoda analizei.
Tačiau net ir greitosiomis apžvelgus, matosi keletas tendencijų. Iš 310 užtarifikuotų moksleivių net 119 - be kategorijos. T.y. iš darželio. Ką daryti Lengvosios atletikos sporto mokykloje vaikams be kategorijos? Paruošiamojoje grupėje jiems vieta, arba mokyklos sporto būrelyje. Didelio meistriškumo grupėje - 3 sportininkai (be prikergtų 3 III kategorijos, kurie yra už brūkšnio), meistriškumo tobulinimo - 10 žmonių (vienoje grupėje - 6, kitoje - 4). Vadinasi, iš 310 moksleivių, meistriškumą tobulina tik 13 žmonių! Už, taip vadinamo, brūkšnio lieka dalis Nacionalinės kategorijos sportininkų, o, pvz, Tarptautinės klasės sportininkė, šių metų Europos čempionato Helsinkyje finalininkė Natalija Piliušina nusiųsta pasitobulinti pradinio rengimo grupėje, užtat trečiaatskyrininkis Motiejus ir dar du jo draugai - didelio meistriškumo grupėje puikuojasi.
O gal čia viskas gerai, gal yra kažkokių motyvų ar tarifikacijos sudarymo principų, kurie sunkiai suprantami masėms? tačiau susirinkime, skirtame tarifikacijos rezultatų aptarimui, šiam klausimui kontaktinis asmuo skyrė 2 minutes, iš atminties pavardijęs, kiek kam valandų skirta. Ir tik tada, kai susirinkę treneriai jau kilo nuo kėdžių, kažkuriam iš trenerių pareplikavus, kad juk buvome susirinkę aptarti...
Kaip čia nekils mintis, kad vykdomas savivaldybės užsakymas visomis priemonėmis riboti ir neleisti subujoti sportui mieste.

Čia - trenerio Beržo nuomonė.

Pasiruošimui niekas netrukdo

Šiandien Londone - Olimpinių žaidynių atidarymas.

O lygiai po savaitės, penktadienį, savo jau antroje olimpiadoje, į 100m startą stos Lina Grinčikaitė. Dar po dviejų dienų - ir antroji Klaipėdos atstovė Eglė Staišiūnaitė, olimpinį normatyvą 400m barjeriniame bėgime įvykdžiusi Europos čempionate Helsinkyje prieš mėnesį ir pasinaudojusi bene paskutine galimybe iškovoti olimpinį kelialapį.
Susiklosčius aplinkybėms, merginos tapo vienintelėmis Klaipėdos atstovėmis olimpiadoje. Per visą Klaipėdos lengvosios atletikos sporto istoriją turėjome tris olimpiečius: 1980 metais Maskvoje ietį mėtė Jadvyga Putinienė, 1992 metais Barselonoje kūjį - Benjaminas Viluckis. 2008 metų Pekine Lina Grinčikaitė užėmė aukštą 14-tą vietą 100m bėgime. Eglė Staišiūnaitė tapo ketvirtąja miesto olimpiete, ir tradicinėse Klaipėdos olimpiečių taurės varžybose teks įtraukti naują rungtį - 400m barjerinį bėgimą.

Merginos varžyboms ruošiasi Klaipėdoje. Linos treneris Edmundas Norvilas papasakojo, kad nepasinaudojo galimybėmis surengti stovyklą kur nors toliau nuo namų, pasirinko Klaipėdą. "Labai daug jėgų ir energijos iš Linos pareikalavo kova už Olimpinį kelialapį, dabar norisi susikaupti ir ramiai ruoštis startui"- sakė treneris. Na o Eglė su treneriu Donatu Senkumi "stovyklauja" Smiltynėje.

Niekada viešoje erdvėje netrūksta kalbų apie "olimpinius turistus" - taip pašiepiami atletai, kurie Olimpinėse žaidynėse neturi šansų iškovoti olimpinių medalių arba bent išsikovoti vietą finale. Būkime realistai - klaipėdietės medalių neparveš. "Būtume patenkinti, jei prasimuštume į pusfinalį"- apie tikslus atviravo E.Norvilas. "Šiuolaikiniame sporte konkurencija - didžiulė. Lenktyniauja sistemos, šalys, mokslo ir medicinos laboratorijos. Jau ir krepšinio apžvalgininkų leksikone atsirado ir dažnai naudojama frazė: krepšinį dabar visi moka žaisti... Jasikevičius po atrankos turnyro pasakė viename interviu, kad Lietuvos rinktinei jau vien patekimas į finalinį turnyrą - didelis pasiekimas. Tai gal visiems patekimas į Olimpiadą - pasiekimas? Be jokios abejonės, Lina nusiteikusi kovoti už kuo aukštesnę vietą, ir savo startais yra įrodžiusi, kad turi nugalėtojos charakterį."

Belieka pasidžaiugti, kad Klaipėdos sportininkių pasiruošimui netrukdo bei savo dėmesiu neįkyri žiniasklaida (kaip kokiame Kaune ar Vilniuje), o miesto sporto strategai, deklaruojantys, kad miesto savivaldybė neatsakinga už didelio meistriškumo sportininkų rengimą, lygina Lietuvos Tautinio Olimpinio komiteto išduotus kostiumus, idant ten, Londone, neatsiliktų grakštumu nuo vietinių "dendžių". 

Kas keturi metai į Olimpiadų sostines išvyksta geriausi iš geriausių...

Helsinkyje - trys klaipėdietės

To dar nebuvo: ryt Helsinkyje prasidedančiame Europos lengvosios atletikos čempionate dalyvauja trys Klaipėdos atstovai. Tiksliau - atstovės.
Pirmąją varžybų dieną startuos dvi klaipėdietės. Jau 10:16 ryte trečiame 100m atrankos bėgime startuos  Lina Grinčikaitė. Į pusfinalį čia patenka 3 pirmos iš kiekvieno bėgimo bei 4 su geriausiais laikais. 14:38 400m barjerinio bėgimo antrame bėgime startuoja Eglė Staišiūnaitė. Norint patekti į pusfinalį čia reikia užimti bent trečią vietą. Dar keturios bėgikės į finalą patenka su geriausiais laikais. Natalija Piliušina 800m bėgime startuos ketvirtadienį.

Vidurvasarį pradėjo eižėti ledai

Praeitą savaitę į savo pirmąjį posėdį po dvejų su puse metų rinkosi naujoji miesto federacijos valdyba. Dienotvarkėje - keturi numatyti klausimai, o dar vienas klausimas pasiūlytas svarstymui posėdžio metu.
Valdyba, suformuota federacijos susirinkime prieš mėnesį, tada neišsirinko pirmininko. Tad pirmiausia tai ir buvo atlikta. Valdybos pirmininku vienbalsiai išrinktas federacijos prezidentas Benjaminas Viluckis. Beje, visi kiti klausimai taip pat buvo išspręsti vienbalsiai...
Pirmiausia, niekas nepaprieštaravo prezidento ketinimams dar šiemet kažką reikšmingo atlikti lengvosios atletikos labui. Benjaminas Viluckis siūlė surengti geriausiųjų sezono lengvaatlečių apdovanojimo vakarą, sutvarkyti miesto federacijos buveinę adresu Taikos 54 (Lengvosios atletikos maniežas), pritraukti papildomų lėšų miesto rinktinės aprūpinimui, likusių šių metų federacijos renginių (varžybų) finansavimui. Geriausiųjų atletų reitingavimo nuostatai pavesti paruošti trenerių tarybai, o už papildomų lėšų pritraukimą atsakingi federacijos prezidentas ir viceprezidentė.

O svarbiausias susirinkimo akcentas - veiklos gairės sekančiam olimpiniam ciklui. Nutarta, kad jos bus detalizuotos sporto šakos plėtros programoje, kurią pavesta paruošti darbinei grupei (vadovas - M.Tumėnas, nariai: E.Norvilas, V.Jurgelevičius, R.Beržinskas, E.Smilga). O šios programos reikšmingiausias akcentas - miesto lengvosios atletikos sporto mokyklos atkūrimas. Ši nuostata federacijos programoje įrašyta dar 2000-siais metais, vėliau nukišta į gilesnius stalčius, bet niekada nebuvo užmiršta. Ar reikia pakartoti, kad ši nuostata, kaip ir kitos, priimta vienbalsiai?
Opi situacija - ryšiai su žiniasklaida, visuomene. Čia, matyt, atstovui spaudai reikia kažkokių ypatingų sugebėjimų, kad informacija "žinių skleidėjams" (pakabinta mano) pataptų reikšminga ir skleidi (naujadaras?)... Ryšiams su visuomene bei žiniasklaida užmegzti patikėta viceprezidentei Raimondai Murašovienei.
Posėdyje pritarta nuostatai glaudžiai bendradarbiauti su apskrities lengvosios atletikos federacija, kurios prezidentu prieš keletą mėnesių išrinktas buvęs lengvaatletis, dabar Balticum bendrovės direktorius Virginijus Jurgelevičius. Artimiausios bendradarbiavimo sritys - bendra varžybų sistema bei talentų paieškos ir realizacijos problemos.
Valdybos posėdyje be dėmesio neliko ir kontraversiškoji  "atlyginimo už neformalųjį ugdymą" tema. Jau du ketvirčius galioja įsakas rinkti mokesčius, tad pats laikas pasverti, kas čia gerai, o kas nesuveikė pagal projektą. Analizę pavesta padaryti ir pateikti išvadas treneriui E.Norvilui bei BĮ Klaipėdos sporto centras direktoriaus pavaduotojai R.Murašovienei.
Ledai pajudėjo? Ponai prisiekusieji tarėjai, ledas tik pradeda eižėti... Sekantis valdybos posėdis - liepos 21 dieną.