Mokykla be Mokytojų Kambario

Kokioje nors improvizuotoje apklausoje mūsų miestelio gyventojams užminus mįslę ar gali būti mokykla be mokytojų kambario, o pasufleravus, kad visgi tokia mokykla yra, ir pasiūlius atspėti kas tai per mokykla, tūlas miestietis susimąstytų ir vargu ar rastų atsakymą. Kokie jaunesni ir išmanesni iškart sumotų, kad, yra visokiausių virtualių mokyklų pristeigta, kur mokymas vyksta distanciniu būdu ir mokytojų dažnai nesimato, arba mokytojai dirba namuose. Bet jei mokykla yra reali, su mokytojais, mokytojų kambarį jie turi. O kūno kultūros mokytojai net turi papildomai savo atskirus kabinetus, kur pildomi žurnalai, rašomi planai, laikoma metodinė medžiaga. Kur galima persirengti į sportinę aprangą, kur galima atsipūsti po pamokos, užmerkti akis, pasiklausyti raminančios muzikos ir susikaupti kitai treniruotei, išgerti kavos. Daugiau ar mažiau, kabinetai aprūpinti org. technika, internetiniu ryšiu, o jei trūksta vietos inventoriui sandėlyje, tai jos atsiranda kabinete.

Kur aš lenkiu, nesunku atspėti tiems, kurie retkarčiais paskaito įrašus bloge ar turi nelaimės klausytis mano paistalų. Situacija visiškai yra aiški naujai įsteigtos Klaipėdos lengvosios atletikos sporto mokyklos mokytojams (dėstytojams, treneriams?), kurie tai patiria jau 20 metų. Apie šią situaciją paskutinį kartą rašiau 2010 metų gegužę ir kartotis nėra prasmės. Mokykla be mokytojų kambario - tai Klaipėdos Lengvosios Atletikos Mokykla.

Mokykla be mokytojų kambario - metafora, už kurios slypi gilesnė problema: prioritetine mieste ir šalyje laikoma sporto šaka (o tą poziciją reikia išsikovoti beveik dantimis ir nagais), neturi savo namų, ir galima sakyti, vietos. Nei vietos, nei inventoriaus, nei varžybų. Pedagogams primygtinai (ir teisingai) rekomenduojama mokymo ir treniravimo priemonių bei metodų įvairovė, turinti padėti išlaikyti jaunus žmones sporte, tampa tik tuščiu paistalu šioje situacijoje. PYDOS (jaunų atletų išėjimo iš sporto prevencijos) programai  miestas skiria metinį lengvosios atletikos mokomojo darbo biudžetą.

Teisingumo dėlei reiktų pasakyti, kad Klaipėdos LAM direktorė, pradėjusi dirbti tik po naujųjų metų, tiksliai įvertino situaciją ir, atrodo, ėmėsi žygių taisyti ją. Ir susidūrė su seniai žinoma valdžios nuomone, kad maniežas nėra lengvosios atletikos nuosavybė, jis priklauso visiems Klaipėdos gyventojams (mokesčių mokėtojams?), visoms sporto šakoms. Ši kontraversinė nuomonė yra sena, paskutiniu metu nebuvo judinama, laukiant pertvarkos ir naujos mokyklos įsteigimo. Ir tik vėl pajudinta, ėmė smirdėti... Mat artėja sekantis reformos etapas, kai bazės bus sujungtos į vieną darinį.

Toliau - keletas citatų iš publikacijos kl.lt apie mokyklos įkūrimą ir politikų mintis. Apačioje - nuoroda į šią publikaciją.

„Mokykla steigiama, kad lengvoji atletika kaip sporto šaka būtų išgryninta. Ji iki šiol priklausė Klaipėdos sporto centrui ir tarsi paskęsdavo tarp kitų sporto šakų“, - aiškino M.Bagočius.

Nepaisant tokių aiškinimų, kai kuriems Socialinių reikalų komiteto nariams vis tiek buvo neaišku, kodėl Klaipėdoje imtasi sporto reformos. „Sporto karalienė norėjo savo sosto, kuris vadinasi maniežu“, - reziumavo komiteto narė Audronė Balnionienė.

http://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/sporto-karalienei-klaipedoje-nauja-mokykla-410012#.UntmL-I7wXE

P.S. Čia yra tik mano nuomonė: velniams mums toks sostas, kur šeimininkauja ne karalienė; išsinuomavę laiką šioje ir kitose bazėse, garantuotai sutaupysime lengvąjai atletikai skirtų lėšų, o gausime tikrą "metodų ir priemonių įvairovę", vadybines pajėgas nukreipę sporto šakos vystymui, o ne bazės reikalų tvarkymui. Miesto sporto ekonomai, prieš pateikdami užsakymą sporto šakai "didinti gyventojų aktyvumą ir kelti meistriškumą", paskaičiavę ir išgryninę finansinę išklotinę, pamatys pagaliau, kad  mitas apie "masinio sporto pigumą" yra Didelis Mitas. Manau, kad jie tai supranta, todėl slapstosi.

NEREIKIA MŪSŲ TIKRINTI, PONAI!... arba ĮKAITŲ DRAMA TĘSIASI IV

Euforiją dėl Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos įkūrimo, išreikštą paskutiniame rašinyje prieš pusę metų, bent man asmeniškai, keičia kiti jausmai. Dėjo tašką, riebų tašką praeitos savaitės įvykis, ties kuriuo mintis rikiuoju perrikiuoju ketvirta diena. Išguldžiau žemiau, ne visas iškilusias temas palietęs.

Prasidėjo, kai ketvirtadienį, eidamas į treniruotę prie įėjimo į maniežą sutikau garbių svečių delegaciją iš Savivaldybės bei miesto Tarybos. Tai buvo seniai matyti, iš kart po pritarimo miesto sporto pertvarkai kontaktų su miesto federacija vengę Algirdas Grublys, Vytautas Čepas. (Tuo skundėsi federacijos prezidentas Benjaminas Viluckis, pretendavęs į naujai kuriamos sporto mokyklos direktorius, o ir aš pats, federacijos vyr treneris, patyriau).

Atsirado viltis, kad visgi domisi, visgi rūpi jiems miesto lengvosios atletikos reikalai. Apsidžiaugiau, kad pagaliau pasitaikė galimybė aptarti susidariusią situaciją lengvojoje atletikoje, kuri iš blogos pastaruoju metu pakrypo dar blogesnėn: sporto šaka suskaldyta mažiausiai į tris dalis, vyksta kiršinimas trenerių su treneriais, trenerių su darbuotojais, atranką sporto šakoje ėmėsi vykdyti tolokai nuo lengvosios esantys žmonės bei institucijos, nuo šio tiesioginio darbo nušalinę specialistus, bei ciniškai (su skirtingu cinizmo užtaisu) besityčiojantys iš pastangų suvokti, kokia kryptim pasisuko sporto šakos reikalai mieste. Čia užtektų paminėti keletą pavyzdžių, kur pirmoje vietoje stovi sporto skyriaus specialisto I.Pociaus reakcija, kai pamatė trečią kartą kartu atėjusius į savivaldybę federacijos prezidentą bei vyr trenerį spręsti dalyvavimo rėmimo konkurse reikalų: "Žydri akiniai, žydri akiniai! - trindamas "akinius" šaipėsi. "Trečią kartą matau kartu. Žydri...". Nekalbant (dar dabar) apie detektyvinę istoriją su vienu NEŽINOMUOJU, kuris draudžia federacijos atstovams gauti sąrašus paskirtų t.y. atskirtų, taip vadinamų, aukšto meistriškumo sportininkų, nors nuostatai byloja, jog federacija čia turi vaidinti beveik lemiamą vaidmenį atrenkant. Apie tai vėliau, kitose ĮKAITŲ DRAMOS ISTORIJOSE.


Tačiau netrukus išaiškėjo tikroji vizito priežastis: PROVERKA!!! Nu proverka - ona vsem proverka...

Planuotai ar ne, tikrintojai pasirinko brigadoje dirbančias treneres Alginą Vilčinskienę bei Ramunę Adomaitienę.
  
"Tikrinsime jus!.." prieš savaitę iki vizito leptelėjo (net sučepsėjusi iš malonumo...) naujai įsteigtos Lengvosios Atletikos Mokyklos (LAM) direktorės PAVADUOTOJA kažkokiems tai REIKALAMS Raimonda, (bandydama) atsakyti vienam nesusipratusiam treneriukui į klausimą, kodėl reikia visiems naujos LAM treneriams, skubos tvarka, el. paštu (kai net ne visi treneriai užsiregistravę savo personalinius e-mail), atsiųsti savo grupių sąrašus, jei LAM kompiuterių duomenų bazėse - turėtų būti! - visi sporto mokyklos auklėtinių duomenys, ir tos DB pagrindu 20-ies trenerių ir 300 vaikų lankomumo sąrašus parengti įgudusiam IT vartotojui ir naudotojui neužtruktų nė valandos...

Manęs nestebina reakcija tos NEKEIČIAMOS visų įmanomų darinių (mokyklų, centrų etc) PAVADUOTOJOS, ankstesniuose mano rašiniuose minėtos kaip KONTAKTINIS ASMUO,  kuri, pastaruoju metu, pakliuvusi į sau neįprastą, neaiškią ir nepatogią poziciją, yra kiek sutrikusi, tad ir nepataikė pasirinkdama, ką būtų galima PAGĄSDINTI - proverka - ona vsem proverka!

O Ramunę Adomaitienę, matyt, rinktasi tikslingai, nes, anot jos mamos, trenerės Vilčinskienės, išgąsdino stipriai. Beje tą dieną trenerė Vilčinskienė" pagal grafiką" turėjo būti namie, o ne MANIEŽE, ir buvo kamantinėjama, kodėl ji ČIA, jei jai - išeiginė. Net ne išeiginė, nes tokie terminai treneriams yra svetimi, o - NETRENIRUOČIŲ DIENA, ir jos taikomos sportininkams, o treneriui visada dienos yra TRENIRUOČIŲ DIENOS. Trenerei Vilčinskienei taip jau 50 metų bėga laikas: TRENIRUOČIŲ - ne TRENIRUOČIŲ - dienos. Nėra ATOSTOGŲ DIENŲ - ne ATOSTOGŲ DIENŲ..

Ką tikrinate, PONAI! DARBO DRAUSMĘ? Skaičiuojate sportuojančius Klaipėdos miestiečius ir vaikus? Primityviai tada tai darote, PONAI! Kur jūsų išgirtoji apskaitos sistema? Kodėl treneriai turi dirbti už tą sistemą? O gal tikrinate hipotezę, kad už tokį nereikšmingą ir nesunkų (TRENERIO) darbą mokama per daug, kad treneriai nedirba, tik atlyginimus, didesnius už direktorius, ima, treniruočių vengia ir taikosi tik pachaltūrinti.

Čia jau kuo kvepiate, tuo ir kitus tepate, PONAI!

Ar jūs nebesuprantate, kad piramidės principas visada buvo piramidės principas, ir jūsų inovacijos nepakeis jo? Ar jūs, PONAI, nesuprantate, kad pačios sporto, kaip socialinio reiškinio, esmės jūs nepakeisite jokiais dekretais ir reformom? Ar suvokiate, kad jūsų propaguojama NESPORTO, NEMEISTRIŠKUMO politika yra negyvybinga? Neis sveiki vaikai į treniruotes, norėdami dar sveikesniais tapti ar pradės rūpintis tiesiogiai savo sveikata senatvėje; jie eis sekti savo kumyrais: Grinčikaite, Runkausku, Maryte ar Petru, nes juos pagerbia per miesto sportininkų vakarą, nes juos rodo per TV, nes kieme Petras - autoritetas, galiausiai - išleisti garą sportinėje kovoje. Tokia JŪSŲ masinio sporto propaganda, kokią jūs vykdote, yra SPEKULIACIJA "čystoj vody". Prisimenu prieš porą metų kasmetiniame Universiteto rengiamo Vydūno seminaro metu vykusią diskusiją Savivaldybės sporto politikos klausimais tarp savivaldybės atstovų ir buvusio Lietuvos sporto departamento vadovo Algirdo Raslano, kai negrabios pastangos dirbtinai atskirti sąvokas "masinis" ir "didysis" sportas buvo kvalifikuotai sukritikuotos. SPORTAS yra SPORTAS, ir jis yra toks, koks susiformavo kaip socialinis reiškinys, dėl savų dėsningumų ir priežasčių. Ir jis visiškai nėra toks, kokį Jūs  įsivaizduojate, ar bandote savo viršininkų įsivaizduojamą variantą įpiršti. 

Piramidės principas byloja: jei viršūnėje yra tiek ir tiek aukšto meistriškumo sportininkų, tai reiškia, kad pradinio rengimo grupėse treniravosi tiek ir tiek vaikų, vyko atranka. E.Norvilas, kol atrado Grinčikaitę, išmokė bėgti, šokti, garbingai kovoti tūkstančius Klaipėdos vaikų. Parašykite, ponas Čepai, mokslinį darbą apie tai, kaip reikia ateiti į mokyklą ir atrasti bei pasirinkti tą vienintelį aukštam meistriškumui tinkantį vaiką, ir tas darbas persvers visas Jūsų studijas, monografijas ir mokslinius atradimus ir garantuotai gausite Nobelio premiją, nes niekam pasaulyje to padaryti dar nepavyko, nors atrankos klausimais dirba milijonai tyrėjų ir mokslininkų.

Taigi PONAI, jei jau teigiate, kad norite kažką padaryti, tai suformuokite užsakymą ir su sporto šakos vadovaujančiu organu (governing body) aptarkite sąlygas, finansavimą (kurio, kaip Jūs garsiai teigėte, nesiruošiate mažinti) ir kitą paramą - čia akcentuočiau moralinę, ne materialinę, nes jei nemažinsite materialinės ir leisite specialistams dirbti (ką jūs ne mažiau garsiai teigėte, kad reformą darysite ne Jūs, Ponai, bet sporto šaką išmanantys specialistai), mes susitvarkysime su pamatuotomis užduotimis. Ir vykdykite miesto Tarybos 2011 metų gruodžio 23 d. nutarimą apie sporto šakų vystymo ir gyventojų fizinio aktyvumo didinimą. Nenukrypkite.

Abejoti Jūsų, Ponai, ketinimų nuoširdumu, verčia faktai, kad ne su visomis sporto šakomis mieste elgiatės vienodai. Kai kurių miesto sporto šakų "meistriškumas yra reikalingas", priklausomai, kaip kas leidžia su sporto šaka elgtis. Ne visos sporto šakos yra skaldomos, o kai kurios tiesiog nesileido suskaldomos. Sunkiosios, kaip pavyzdžiui, nesuskaldysi, o su lengvąja atletika yra lengviau: "S nimi obojdiomsia bez pyli i bez šumu. Kto klijent? Chmm, LOPUCH!"  Runkeliai...

Ponas Pocius pažįsta visus runkelius iš lengvosios, žino, kaip su tais lopuchais apsieiti - su vienais vienaip, su kitais - kitaip. Uoliai tarnauja savo darbdaviams, ir tik košmarai sapnuose retkarčiais beprimena, kad į ponus išėjo iš miesto lengvosios federacijos prezidento posto. Kad raštai, rašyti FEDERACIJOS PREZIDENTO Pociaus tuometiniams sporto vadams apie lengvosios atletikos bėdas ir poreikius "v štyki" ir su panieka po poros metų buvo sutikti, kai nugulė ant Pociaus, PONO SPORTO SKYRIAUS VIRŠININKO, stalo. Tiesa, tik kelioms minutėms, kol atpažino savo rašyseną. Tik RAŠYSENĄ ir beatpažino, nes buvusios mintys ir idėjos buvo to, KITO, Pociaus šiam jau svetimos, juk mintis ir idėjas lemia pozicijos. O kur pozicija, ten ir opozicija, kaip žinia. Dėl ko I.Pocius taip elgiasi? Manau, kad jis ĮKAITAS taip pat. Bet apie tai - kito rašinio reikalas.


Tačiau toje situacijoje labai svarbu sužinoti, kodėl direktorė neapgynė savo trenerių? Kodėl leido tyčiotis? Kodėl atlaidi ir palaiminga šypsena švietė Raimondos veide? Ar ne ji dalinai ar visiškai atsakinga už lengvojoje atletikoje susidariusią situacija su atranka, darbo sąlygom, meistriškumu ir masiškumu, ar kiekvienas atskirai paimtas treneris? Ar ne dėl silpnos vadybos reikėjo imtis pertvarkos? Ar nebuvo siūloma federacijoje pabandyti naują atrankos sistemą, kuri ir pritrauktų naujų vaikų, ir padėtų racionalizuoti jaunųjų atletų rengimo organizavimą? Ar, būdama federacijos viceprezidentė 4 metus bei n metų pavaduotoja ugdymui Sporto centre, nors kažką pajudino tuo klausimu? Pertvarkininkai diskusijose dėl naujos mokyklos kūrimo ir reformos būtinybės visada pabrėžė silpną vadovavimą. O ką pakeitė? Vitkus nuėjo į paaukštinimą į aukštąjį meitriškumą, jam "nugriebė" lengvosios "grietinėlę", naujai įsteigtai mokyklai palikę tik būrelių funkciją vykdyti, prieš tai atėmę ją iš mokyklų mokytojų. O Raimondą paliko "kelti masiškumą", kaip ir "kėlė" iki šiol, sportininkus bei trenerius PAĖMĘ ĮKAITAIS eilinį kartą.

Tai ką tikrinate, PONAI?

O gal naujai JŪSŲ paskirtos direktorės LOJALUMĄ? Pradėjote abejoti SAVO žmogum? Nes kaip ji dirba ar dirbs tikrinote jau vieną kartą per atranką, o dabar duokite susivokti, įsigilinti į situaciją, nes kaip suprantu, nevisiškai taip jai buvote tą situaciją nušvietę. NEPASITIKITE? Net opozicija linkusi 100 dienų nekritikuoti, nors tos pirmosios šimtas dienų yra kritinis periodas. Matau, kad ir direktorę esate paėmę ĮKAITU - aplinkybių - įkaitu. Surengėte direktoriaus atrankos konkursą gruodžio 23 d., prieš pat Kalėdas ir naujuosius metus, aiškiai suvokdami, kad pakliuvęs į ceitnotą direktorius, ilgai blaškysis toje situacijoje, ne dirbdamas sporto šakos labui, bet glaistydamas jūsų neorganizuotumo pasekmes. Nepalikote laiko pabaigti darbus buvusioje darbovietėje, palikote be tiekimo sutarčių, be sutarčių su personalu, darbininkais, valytojomis. Turbūt du mėnesius iki Naujų metų maniežas nebuvo valomas bei tvarkomas, o ir gerą mėnesį po. KTO TAK STROJIT, GOSPODA? KTO TAK STROJIT.... Nemokat vadovauti, nesugebat, ar...? Greičiausiai ir mokat, ir sugebat, bet ... žinote KĄ DAROTE. Neatleis jums, nes jūs ŽINOTE. 

Aišku, gaila, kad direktorė LEIDO TYČIOTIS iš ĮKAITŲ, bet gi, kaip išsiaiškinome, ji irgi ĮKAITĖ.
Guodžia tai, kad įkaitus gina Tarptautinė konvencija dėl kovos su įkaitų ėmimu :)


Lieka atviras klausimas, kaip tas spaudimas visgi paveiks direktorę. Ar ji stos į mūsų, tų kurie nori ATKURTI nustekentą sporto šaką, pusę, ar  pasiduos ir prisidės prie ardomosios pertvarkininkų veiklos.

P.S. reformą, tokią kokią esame aptarę su reformininkais, mes palaikėme.
Bet ji dabar vyksta NE TAIP.

Įvyko: sprendimui atkurti lengvosios mokyklą pritarta!

          Ketvirtadienį, rugpjūčio 29 d., 12:15 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui įsteigti biudžetinę įstaigą Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklą.
         Tikriausiai ne taip čia svarbu, kad oficialiai tai pavadinta steigimu, o ne atkūrimu. Projektą pristatęs sporto skyriaus viršininkas Mantas Bagočius neminėjo, kad lengvoji atletika turėjo gerai veikiančią mokyklą, kuri vienos reformos metu buvo uždaryta, o sporto šaka įgrūsta į kolūkį, vadintą BĮ Klaipėdos sporto centru, tačiau pažymėjo, kad centre lengvąjai buvo skirta nepakankamai dėmesio. Gal ir teisingai: to kas buvo - neatkursi, į tą pačią upę neįbrisi...

Nors po projekto pristatymo kilo diskusijos, tačiau jos daugiau lietė sporto pertvarką apskritai, o lengvosios mokyklos steigimo klausimas strigo tik keliems aršiausiems pertvarkos priešininkams. Nemažai tarybos narių abejoja pertvarkos tikslingumu, ir to jie neslepia, tačiau lengvosios atletikos klausimu tų abejonių beveik nebuvo. Priešingai: pasisakiusieji parodė, kad supranta sporto šakos bėdas, lūkesčius bei poreikį keisti(s). Skirtingai, nei mums ilgą laiką aiškino dabartiniai (buvę?) sporto šakos administratoriai: esą, niekam Ten sportas nerūpi, niekam mes neįdomūs, nieko Jie nesupranta ir nenori suprasti, ir paaiškinti Jiems nieko neįmanoma. 

            Mokykla turi pradėti veikti 2014 metų sausio 1 dieną. Iki to dar reiks nuveikti formuojant (kuriant) mokyklos struktūrą, ir čia svarbu, kas imsis vadovauti kūrimo procesui ir apskritai mokyklai. Mokyklos direktorius bus renkamas konkurso būdu ir, reikia manyti, kad kandidatų atsiras. Ir iš tų, dėl kurių neveiklumo ar nekompetencijos ir prireikė daryti sporto pertvarką. Tačiau lengvosios atletikos treneriai jau pareiškė savo nuomonę, kad tie, kurie buvo atsakingi už sporto šakos vystymą ar galėjo padėti ir nieko nepadarė, neturėti pretenduoti. Belieka tikėtis, kad politikai bei savivaldybės administracija bus pakankamai išmintingi, kad suprastų, jog pasirinkus netinkamą kandidatą, visa pertvarka nueis šuniui ant uodegos.

Finišo tiesiojoje

Ketvirtadienį, vėliausiai - penktadienį, bus pritarta biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos steigimui. Miesto Tarybos posėdis vyks dvi dienas, o šis klausimas posėdžio dienotvarkėje yra 15-tas (Dėl biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos steigimo. Pranešėjas M. Bagočius), tad gali būti sprendžiamas ne pirmąją, o antrąją posėdžio dieną, bus pritarta biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos steigimui.

Manau, kad tai tik formalumas, nes mokyklos steigimas yra dalis miesto sporto pertvarkos plano, kuriam jau pritarta miesto tarybos posėdyje 05 30 dieną.(Youtube įrašas)

Jau 2001 metų miesto lengvosios atletikos federacijos sporto šakos vystymo programoje buvo įrašytas punktas apie lengvosios atletikos mokyklos atkūrimą... Ne įkūrimą, bet ATKŪRIMĄ tos gerai ir produktyviai veikusios, tais laikais vadintos Olimpinio rezervo vaikų ir jaunių sporto mokyklos (OR VJSM). Daugelis mokyklų tais laikais buvo VJSM, o šitą priedą "OR" reikėjo užsitarnauti gerais rezultatais ir rodikliais. Už tą OR toje mokykloje dirbantys treneriai gaudavo papildomus 15 ar daugiau procentų prie atlyginimo. Kaip dabar gimnazijų mokytojai gauna priedą už darbą gimnazijose. Mokyklos įkūrimui lengvosios atletikos bendruomenė balsuodama 100 procentų pritarė ir šiemet federacijos surengtame balsavime.

Dar Narsučio reformos įvaryti į kolūkį (BĮ Klaipėdos miesto sporto centras) lengvaatlečiai bandė apeliuoti tiek sporto skyriuje, tiek neoficialiai tuometinės Savivaldybės klerkams, tačiau visur gaudavo neigiamą atsakymą, beje, iš visur skirtingą: Sporto skyrius (tuo metu jam vadovavo buvęs lengvosios atletikos treneris Ignas Pocius) turėjo abejonių, "kaip jūs išlaikysite maniežą", o neoficialiuose pokalbiuose Savivaldybės atsakingieji, pritardami teisėtiems lengvaatlečių siekiams, prašė palaukti, nes nuo Dumbausko pertvarkos praėjo tik kokie tai niekingi 3-4 metai, o reformos taip greitai nedaromos juk.

Visko buvo tam kolūkyje, ir gero ir blogo... Galima buvo dirbti, galima nedirbti. Beveik kaip tame anekdote. "Ką gali daryti? - klausdavo naujai priimamųjų. - ar gali treniruoti?" Jei nelaimėlis atsakydavo, kad jo viso gyvenimo reikalas yra treniruoti, ir jokio kito darbo dirbančio savęs neįsivaizduoja, dažniausiai gaudavo neigiamą atsakymą. Bet jei atsakymas būdavo panašus į "galiu treniruoti, bet galiu ir netreniruoti", prieš tai paklausus: "O kaip reikia?", tai pasisekdavo dažniau... Nes labai jau tie, Norintys Treniruoti, įkyrėdavo, prašydami, o kai kurie (įžūlūs!!!) - net reikalaudami sąlygų: bazių, inventoriaus, aprūpinimo etc. Labiausiai šie suįžūlėdavo Kalėdinių mugių lengvosios atletikos manieže metu, kai visas krikščioniškasis pasaulis gyveno Kristaus gimimo laukimu (3-4 savaites), šiegi : "kur mums treniruotes vykdyti, kaip vaikus išlaikyti???" Jiems taip neįkyriai ir tarp eilučių buvo sufleruojama, kad būkite, geri, nesimaišykite po kojomis ir negadinkite šventės nei sau nei kitiems. Važiuokite kur į kalnus paslidinėti, jei jau tokie nepasėdos, ar ką, tik žurnalus užpildykite ir - į priekį, ir - vperiod!

Sporto mokyklos atkūrimo (na, tiek to - steigimo) tikslas išreikštas Savivaldybės sprendimo projekte: plėtoti lengvosios atletikos sporto šaką, siekiant užtikrinti aukštą sportininkų ugdymo kokybę ir racionalų sporto bazių panaudojimą. Ką čia galima dar pridėti ar prieštarauti? Viskas tikslu ir aišku. Juolab, kad jokios sporto šakos plėtotės nei planų, nei įgyvendinimo jau keliolika metų nebuvo. Nebuvo nei tinkamo vadovavimo, nei rūpesčio. Kaip tik ši situacija ir privedė prie miesto sporto sistemos pertvarkos būtinumo.

Belieka pagirti ir būsimos sporto mokyklos nuostatų kūrėjus; jau vien 16.3 punktas (sudaryti galimybes įstaigos ugdytiniams sportuoti ir gerinti sportinį meistriškumą bei dalyvauti miesto, šalies ir tarptautiniuose renginiuose...) išsklaido visas abejones bei buvusios mokymo įstaigos Sporto centro vadovybės kurtą ir skleistą mitą apie tai, kad Savivaldybėje nėra žmonių, suprantančių sportą, o įkurta mokykla - visų jūsų ilgamečių siekių ir vilčių kapinės... Lengvoji atletika be BĮ Sporto centro - lengvoji, atseit, be ateities... Tačiau įsiskaičius Nuostatų projektą dingsta visi būgštavimai ir abejonės. Nuostatai logiški, aiškūs ir priimtini.

Taigi, esame beveik lengvosios atletikos, kaip sporto šakos, pertvarkos finišo tiesiojoje. Jei taryba šią savaitę balsuos už, 2014 metų sausio 1 dieną turėsime Mokyklą.

Tačiau visos pastangos atgaivinti nustekentą sporto šaką nueis niekais, jei šiam atsinaujinimo procesui vadovauti bus išrinktas (ar paskirtas) kažkas iš senų kadrų, ar nieko lengvosios atletikos sporte neišmanantis, bet turintis viešojo administravimo "patirties", kaip reikalaus konkurso sąlygos. Tada visa pertvarka pavirs tik iškabų pakeitimu.

Miesto lengvosios atletikos treneriai gerai atsimena, kas iš vadovų ir kiek prisidėjo prie sporto šakos plėtojimo, o kas stabdė plėtotę ir gesino bet kokias iniciatyvas. Lengvosios atletikos specialistams ir mėgėjams gerai žinoma situacija, kai finišo tiesiojoje gudrūs taktikai, "atsisėdėję" už nugarų visą kelią juos tempusiems lokomotyvams, pirmieji perkerta finišo juostelę, ir, palaimingai šypsodamiesi, siunčia oro bučinius apstulbusiems žiūrovams.

Neabejotina, kad tokių gudrių taktikų tikrai atsiras, juolab, kad požymiai rodo, kad jau yra besiruošiančių finišo spurtui. Kad paskui vėl stabdytų, juk prigimties nepakeisi.


Tarybos posėdžio darbotvarkė skelbiama adresu: /lit/SAVIVALDYBES-TARYBOS-2013-M-RUGPJUCIO-29-30-D-POSEDZIO-DARBOTVARKE/2297.,

Tarybos posėdžių tiesiogines transliacijas galima stebėti internete /lit/Posedziai/7/6/39. 

Potarifikacinis periodas

Klaipėdos miesto BĮ Sporto centras, tam tikrais atvejais deklaruojantis savo atsakomybę už lengvosios atletikos, kaip sporto šakos vystymą, du mėnesius buvo užsiėmęs metine tarifikacija. Manau, kad šį darbą galima buvo padaryti per savaitę, ir - neskubant. Gal koją pakišo visiškas BĮ Sporto centro darbuotojų informacinių technologijų neišmanymas, tačiau šis neišmanymas dažnai ištiesia jiems pagalbos ranką situacijose, kai reikia pateisinti savo neišmanymą kitoje srityje, už kurią direktorius ir pavaduotojai (turėtų būti) tiesiogiai atsakingi. Ta sritis - tai VADYBA.
Bet apie neišmanymą reiktų atsargiau kalbėti. Aš nežinau, ar tikrai neišmano šių dalykų mūsų sporto centro vadybininkai, nes šių dalykų neišmanyti yra tas pats, kaip treneriams neišmanyti treniravimo reikalų. Trenerių kompetencijas (gal ir netiesiogiai) kartą per metus įvertina tarifikacinė komisija, įkainodama atliktą darbą per metus valandomis; taip pat už pasiektus rezultatus suteikiamos trenerių kategorijos. Kažkaip tik vadybininkams nereikia prieš nieką atsiskaityti už savo kompetencijas. Kaip čia nekils sąmokslo teorijos minčių, kad vadybininkai vykdo savivaldybės užduotis neskubėti ir nieko labai nevystyti...
Užtempti tarifikacinį periodą administracijai paranku dar ir dėlto, kad tuo periodu labai padidėja vadybininkų reikšmingumas, ypač socialiai bei kitaip pažeidžiamų trenerių akyse. Tada galima manipuliuoti ir laikyti įtampoje nemažą dalį kontingento, juk sprendžiasi trenerio kitų metų atlyginimas. Tarifikacijos periodas toli gražu nėra atviras jau kelinti metai; tarifikacijos rezultatai nėra aptariami, o ir informacija, kuri oficialiai nėra slapta, sunkiai prieinama. Kad ir, pvz.,  federacijos vyr. treneriui, kuris buvo priverstas oficialiu raštu kreiptis į administracijos vadovę dėl galimybės gauti duomenis apie tarifikaciją el. pavidalu. Jau suėjo keturios savaitės nuo prašymo pateikimo, bet nesulaukta jokio atsakymo, nors ciniškai buvo pažadėta per 10 dienų (kaip kažkokios taisyklės nustato) duoti atsakymą, kodėl nebus suteikti duomenys.
Pagal duomenis, surinktus iš popierinių tarifikacijos lapų, aiškėja keletas tendencijų bei peršasi išvados.
Jau praeitame rašinyje minėjau keletą skaičių, gal kai kurie čia ir pasikartos. Užtarifikuota 310 lengvaatlečių. Iš jų be kategorijos, t.y. paimti iš gatvės - 119. Toliau - iš pirmo žvilgsnio ideali piramidė: 82 sportininkai - III kategorijos, 65 - II-os, 35 - I-os, 7 - NK, 2 - TK. Beje, 18 III-TK sportininkai grupėse įrašyti už brūkšnio, t.y. už juos treneriai valandų negauna. Negana to, tur būt nėra nė vieno trenerio, kuriam nebuvo faktiškai duota mažiau valandų, nei užtarifikuota grupėse.
Įdomūs palyginimai su kitomis sporto šakomis iš to pačio kolūkio. Pradinio rengimo sportininkų turime beveik dvigubai daugiau, nei bet kuri kita sporto šaka kolūkyje; taip pat ir MU grupių. Užtat, didėjant grupių meistriškumui, santykis keičiasi: sunku patikėti, bet MT yra tik dvi grupės ir 12 sportininkų (Murašovų bei M.Krakio) ir viena grupė DM - E.Norvilo, kurioje yra vienas I kat, vienas NK ir vienas TK; kam dar po brūkšniu trys III kat. Zabulionio sportininkai - sunku suvokti. Palyginimui, kitų kolūkiečių duomenys: badmintone - 10 sportininkų DM grupėse, sunkiojoje atletikoje - 35 MT bei 8 DM, o PR - tik 44; irklavime - 26 PR, 28 - MU ir 32 - MT. Išvada paprasta: lengvojoje - vienas žemiausių rodiklių pagal darbo efektyvumą tarp kolūkio sporto šakų. Situacija tokia ir yra, be to, ji dar dirbtinai pakoreguota: grupes galima buvo pakomplektuoti tarp trenerių.
Kaip čia neįtarti, kad tai nėra spaciali priemonė sporto šakos įmidžo sumenkinimui.

Potarifikacinis periodas trunka jau mėnesį. Per jį galima paminėti tik vieną vadybinį sprendimą - grįžti prie varžybų vedimo su kortelėm, kurį uoliai vykdyti ėmėsi grupelė lojalistų.

Netrukus - Kalėdos, Nauji metai. Ir vėl kiti metai - ir jokių realių žingsnių.

Po TARIFIKACIJOS - in corpore...

...turėtų atsistatydinti tie, kurie deklaruoja atsakomybę už Klaipėdos miesto lengvosios atletikos, kaip sporto šakos, padėtį ir likimą. O tokių deklaruojančių tėra du: miesto lengvosios atletikos federacija ir BĮ Sporto centras. Jei, žinoma, tos organizacijos yra orientuotos į rezultatų bei tikslo siekimą.
Įdomi šių organizacijų (priešybių?) vienybė ir kova. Kovoja jie dėl įtakos zonų, įrodinėja savo teisę būti "sporto šaką vienijančiu modeliu". Ir turi juos panašų bruožą, aplinkybę: vienas ir tas pats asmuo užima tokią pačią strateginę poziciją - antrojo, taip vadinamo kontaktinio, asmens. Ši pozicija karaliaus Liudviko XIV laikais buvo pavadinta pilkąja. Asmuo šioje pozicijoje kaip ir nevadovauja, bet valdo. Ir tada, ir dabar sąvoka "pilkasis kardinolas" yra neoficialios valdžios ekvivalentas, gudrumo ir klastos simbolis. Mūsų minimose organizacijose tas kontaktinis asmuo turi skirtingus pavadinimus: vienoje jis - direktoriaus pavaduotoja, kitoje - viceprezidentė.
Kontaktiniu asmeniu pavadinti paskatino elektroninis Lietuvos lengvosios atletikos federacijos laiškas, persiųstas visiems šios organizacijos nariams, su prašymu patikslinti "kontaktinio asmens" pavardę. Peržiūrėjęs ilgą sąrašą laiško gavėjų, pastebėjau, kad dalis jų pavadinimų yra organizacijos vardas (pvz "baltai" ar "maratonas"), o kitų - tiesiog asmeninė pavardė ir\ar vardas. Pasigedau Klaipėdos lengvosios atletikos pašto adreso; vietoje jo - kontaktinio asmens asmeninis paštas. Vėl gi asociacija su Liudviko XIV laikais (Valstybė - tai aš!).
Betgi, grįžkime prie tarifikacijos. Kuo gi blogi tie tarifikacijos rodikliai? Žinoma, reikia atidžiau paanalizuoti, o tam reiktų juos susisteminti, t.y. suvesti į duomenų bazės formatą, palyginti su ankstesnių metų rodikliais, bet jų paprasčiausiai nėra. Visi tie, iš esmės, popieriniai sąrašai nepasiduoda analizei.
Tačiau net ir greitosiomis apžvelgus, matosi keletas tendencijų. Iš 310 užtarifikuotų moksleivių net 119 - be kategorijos. T.y. iš darželio. Ką daryti Lengvosios atletikos sporto mokykloje vaikams be kategorijos? Paruošiamojoje grupėje jiems vieta, arba mokyklos sporto būrelyje. Didelio meistriškumo grupėje - 3 sportininkai (be prikergtų 3 III kategorijos, kurie yra už brūkšnio), meistriškumo tobulinimo - 10 žmonių (vienoje grupėje - 6, kitoje - 4). Vadinasi, iš 310 moksleivių, meistriškumą tobulina tik 13 žmonių! Už, taip vadinamo, brūkšnio lieka dalis Nacionalinės kategorijos sportininkų, o, pvz, Tarptautinės klasės sportininkė, šių metų Europos čempionato Helsinkyje finalininkė Natalija Piliušina nusiųsta pasitobulinti pradinio rengimo grupėje, užtat trečiaatskyrininkis Motiejus ir dar du jo draugai - didelio meistriškumo grupėje puikuojasi.
O gal čia viskas gerai, gal yra kažkokių motyvų ar tarifikacijos sudarymo principų, kurie sunkiai suprantami masėms? tačiau susirinkime, skirtame tarifikacijos rezultatų aptarimui, šiam klausimui kontaktinis asmuo skyrė 2 minutes, iš atminties pavardijęs, kiek kam valandų skirta. Ir tik tada, kai susirinkę treneriai jau kilo nuo kėdžių, kažkuriam iš trenerių pareplikavus, kad juk buvome susirinkę aptarti...
Kaip čia nekils mintis, kad vykdomas savivaldybės užsakymas visomis priemonėmis riboti ir neleisti subujoti sportui mieste.

Čia - trenerio Beržo nuomonė.

Pasiruošimui niekas netrukdo

Šiandien Londone - Olimpinių žaidynių atidarymas.

O lygiai po savaitės, penktadienį, savo jau antroje olimpiadoje, į 100m startą stos Lina Grinčikaitė. Dar po dviejų dienų - ir antroji Klaipėdos atstovė Eglė Staišiūnaitė, olimpinį normatyvą 400m barjeriniame bėgime įvykdžiusi Europos čempionate Helsinkyje prieš mėnesį ir pasinaudojusi bene paskutine galimybe iškovoti olimpinį kelialapį.
Susiklosčius aplinkybėms, merginos tapo vienintelėmis Klaipėdos atstovėmis olimpiadoje. Per visą Klaipėdos lengvosios atletikos sporto istoriją turėjome tris olimpiečius: 1980 metais Maskvoje ietį mėtė Jadvyga Putinienė, 1992 metais Barselonoje kūjį - Benjaminas Viluckis. 2008 metų Pekine Lina Grinčikaitė užėmė aukštą 14-tą vietą 100m bėgime. Eglė Staišiūnaitė tapo ketvirtąja miesto olimpiete, ir tradicinėse Klaipėdos olimpiečių taurės varžybose teks įtraukti naują rungtį - 400m barjerinį bėgimą.

Merginos varžyboms ruošiasi Klaipėdoje. Linos treneris Edmundas Norvilas papasakojo, kad nepasinaudojo galimybėmis surengti stovyklą kur nors toliau nuo namų, pasirinko Klaipėdą. "Labai daug jėgų ir energijos iš Linos pareikalavo kova už Olimpinį kelialapį, dabar norisi susikaupti ir ramiai ruoštis startui"- sakė treneris. Na o Eglė su treneriu Donatu Senkumi "stovyklauja" Smiltynėje.

Niekada viešoje erdvėje netrūksta kalbų apie "olimpinius turistus" - taip pašiepiami atletai, kurie Olimpinėse žaidynėse neturi šansų iškovoti olimpinių medalių arba bent išsikovoti vietą finale. Būkime realistai - klaipėdietės medalių neparveš. "Būtume patenkinti, jei prasimuštume į pusfinalį"- apie tikslus atviravo E.Norvilas. "Šiuolaikiniame sporte konkurencija - didžiulė. Lenktyniauja sistemos, šalys, mokslo ir medicinos laboratorijos. Jau ir krepšinio apžvalgininkų leksikone atsirado ir dažnai naudojama frazė: krepšinį dabar visi moka žaisti... Jasikevičius po atrankos turnyro pasakė viename interviu, kad Lietuvos rinktinei jau vien patekimas į finalinį turnyrą - didelis pasiekimas. Tai gal visiems patekimas į Olimpiadą - pasiekimas? Be jokios abejonės, Lina nusiteikusi kovoti už kuo aukštesnę vietą, ir savo startais yra įrodžiusi, kad turi nugalėtojos charakterį."

Belieka pasidžaiugti, kad Klaipėdos sportininkių pasiruošimui netrukdo bei savo dėmesiu neįkyri žiniasklaida (kaip kokiame Kaune ar Vilniuje), o miesto sporto strategai, deklaruojantys, kad miesto savivaldybė neatsakinga už didelio meistriškumo sportininkų rengimą, lygina Lietuvos Tautinio Olimpinio komiteto išduotus kostiumus, idant ten, Londone, neatsiliktų grakštumu nuo vietinių "dendžių". 

Kas keturi metai į Olimpiadų sostines išvyksta geriausi iš geriausių...